Patys gabiausi šalies abiturientai, vis rečiau papildantys Lietuvos studentų gretas ir pasirinkę studijoms užsienio aukštąsias mokyklas, verčia nerimauti dėl šalies ateities. Kas skatina juos šitaip pasielgti: kokybė, nemokamas mokslas ar „mada“?
„Smukdo Lietuvos universitetų lygį“
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius sako, kad Lietuvoje yra aiškiai matoma tendencija, kad kuo jaunuolis yra gabesnis, tuo labiau jis yra linkęs rinktis studijas užsienyje. Anot jo, šitaip gabiausius Lietuvos jaunuolius verčia elgtis kelios priežastys.
„Pirmoji grupė yra susidomėjusi studijų kokybe, todėl ir savo galimybes mato geresniuose universitetuose. Natūralu, kad tos galimybės būna užsienyje“, - sako R. Šimašius.
Antra paskata studijuoti užsienio universitetuose, anot R. Šimašiaus yra nemokamas mokslas, nes gabesnių jaunuolių studijas neretai imasi finansuoti patys universitetai. Galiausiai talentingą Lietuvos jaunimą imtis studijų užsienyje skatina patogesnė priėmimo tvarka į užsienio aukštąsias mokyklas.
„Tarkime, gimnazistas, pradėjęs ketvirtąją gimnazijos klasę, kartais jau rudenį gali žinoti, kad jis yra priimtas į gerą universitetą Amerikoje, tuo tarpu Lietuvoje – rezultatų reikia laukti liepą, t. y. beveik po metų“, - aiškina R. Šimašius.
Anot R. Šimašiaus, Lietuvos studentai užsienio universitetuose ieško geresnės kokybės ir bėga nuo neaiškumo, nes Lietuvos universitetai nebėra laikomi tais, kurie galėtų suteikti geriausias galimybes.
„Man yra tekę lankytis bent jau geriausią reitingą turinčiose bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose - Vilniaus tiksliųjų mokslų licėjuje, KTU gimnazijoje - ir šnekėti su auditorijomis, kuriose buvo susirinkę praktiškai visi gimnazistai ir galiu pasakyti, kad turbūt 4/5 žmonių planavo ieškoti galimybės studijuoti užsienyje“, - teigia R. Šimašius.
LLRI vadovo žiniomis, tikslios ir patikimos statistikos duomenų, kiek šalies jaunimo maino studijas Lietuvoje į mokslą užsienyje, nėra, tačiau, anot jo, „mes matome, kad labai nemaža dalis žmonių tą planuoja. O labiausiai tokiomis studijomis susivilioja būtent gabiausieji“.
R. Šimašiaus teigimu, problematiška yra tai, kad Lietuvą palikę geriausi studentai savaime nusmukdo Lietuvos universitetų lygį.
„Studentai pasveria, kas naudingiau“
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė teigia, kad nors statistinių duomenų ji nėra mačiusi, tačiau galinti patvirtinti, kad „tokių, kurie sako, kad mieliau važiuos studijuoti į užsienį, šiemet yra gerokai daugiau, negu anksčiau“.
Anot jos, su šia problema ji labiausiai susidūrė tada, kai teko konsultuoti jaunuolius apie galimybes studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, tačiau juos domino studijų užsienio universitetuose klausimai.
„Labiausiai tą pajautėme per konsultacijų savaitę. Mes pirmąsyk turėjome tokį projektą, kai konsultantai konsultavo jaunus žmones visais įmanomais studijų klausimais, o studentai teiravosi, kur galima rasti informacijos apie užsienio aukštąsias mokyklas ir priėmimo ten sąlygas“, - įspūdžiais dalinosi I. Vareikytė.
Nors studentai savo studijas užsienyje argumentuoja įvairiai, vis dėlto, anot jos, labiausiai tokiam žingsniui skatina nuolatinės kalbos apie tai, kad mokslas gali būti mokamas, kad Lietuvoje studijos nekokybiškos, be to, užsienio auštosios mokyklos studentams pasiūlo puikias mokymosi sąlygas. „Studentai pasveria, kas yra naudingiau“, - tikina ji.
„Pasaulio tendencija“
Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius irgi sako, kad kol kas nėra tikros statistikos apie tai, kiek jaunų žmonių iš Lietuvos papildo užsienio universitetų gretas. Nors, anot ministro, tą padaryti yra labai sudėtinga, tačiau sužinoti tikrą demografinę statistiką būtina.
Pasak A. Monkevičiaus, esama netgi tokių duomenų, kad kai kurie užsienio šalių, ypač Europos Sąjungos universitetai, siekia pritraukti gabesnius Lietuvos moksleivius. Tokia būklė, anot ministro, verčia nerimauti ir apgalvoti, kokiais būdais galima šiuos procesus suvaldyti. „Geriausias atsakymas yra kelti Lietuvos mokslo kokybę“, - sako jis.
A. Monkevičius sako, kad ne tik Lietuvos studentai vyksta studijuoti svetur – esą tai būdinga daugeliui užsienio šalių. „Tai yra pasaulio tendencija. Norvegijoje situacija yra panaši. Taip, na ir Lietuvoje. Lietuvoje galbūt tai dar susiję su tuo, kad studentai siekia geresnės mokslo kokybės ir apie tai yra daug diskutuojama“, - samprotavo ministras.
Pasak A. Monkevičiaus, nieko blogo, kad žmogus studijuoja svetur, o perspektyvą mato Lietuvoje. „Tai nėra kažkokia katastrofa ar blogis. Blogai tada, jei žmogus visiškai nemato perspektyvos Lietuvoje ir kitur nori kurti savo ateitį“, - sako jis. Ministro teigimu, jeigu pavyktų sutvarkyti Lietuvos švietimo sistemą, darbo rinką, darbo užmokestį ir daugybę kitų dalykų, žmonės norėtų grįžti į Lietuvą, nes matytų čia perspektyvą.
„Dėl to Norvegija ir nepergyvena. Norvegai užmoka už studijas užsienio universitetuose, nes yra ramūs dėl to, kad studentas grįš“, - sakė ministras.