Pone Bartkau, ar Jūs pats patikėjote, kad tokio masto korupcija vyrauja Lietuvoje?
Apie tai sužinojome po truputį, dirbdami diena dienon. Liūdna, kad šiandien, 2019 m., turime tokią bylą Lietuvoje. Iš kitos pusės, matyt, reikėtų džiaugtis, kad patys sugebame nustatyti tokį korupcijos mastą ir pradėti ikiteisminius tyrimus, sugebėjom ištirti tokią korupciją informacijai neatsiskleidus, bei sulaukėme realizacijos ir sulaikymų. Tyrime minimi 8 teisėjai ir 5 advokatai.
Ar galima teigti, kad tai yra susiformavęs teisėjų tinklas, kurie vienas kitą pažįsta ir veikia sistemingai?
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tarp mūsų nustatytų teisėjų nėra nė vieno jauno teisėjo. Tai reiškia, kad nė vieno neseniai į pareigas paskirto ir jau į tą sistemą, tinklą, patekusio. Išskirtinai visi nustatyti teisėjai yra didelį darbo stažą teismuose turintys teisėjai. Kitas momentas: taip, šie teisėjai veikė, mūsų duomenimis, žinodami, kad korupcija teismuose egzistuoja. Galimas variantas, kad jeigu žmogus yra korumpuotas, bet jis įsivaizduoja, kad jis vienintelis toks. Bet turimi duomenys rodo, kad šie teisėjai įsivaizdavo, jog jų bendradarbiai irgi užsiima tuo pačiu. Tai yra daug pavojingesnis veikimas nei tai būtų pavienis atvejis.
Pati sistema, kiekvienoj praktiškai grandyje: tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, Apeliacinis teismas, Apygardos teismas, Apygardos administracinis teismas, praktiškai turėjo po savo žmogų. Net Kaune jų buvo. Ar galima sakyti, kad tinklo tikslas buvo tyčia kiekvienoj grandy turėti po teisėją, kuris galėtų spręsti žmonių tam tikrą likimą?
Taip, Jūs iš dalies teisus. Jeigu teismų instancinė sistema yra sukurta tam, kad būtų taisomos teismų padarytos klaidos. Visi mes klystame, bet teisingumas negali būti įvykdytas su klaidom. Tai jeigu priimtas sprendimas, kuris priimtas neatsižvelgiant į vieną ar kitą aplinkybę žemesnės instancijos teisme, tai todėl ta klaida galėtų būti ištaisyta apeliacinėje, kasacinėje instancijoje. Šiuo atveju nustatėme, kad ta pati instancinė sistema veikė ir korupciniais tikslais. Pasitaikė tokių atvejų, kad nepavykus pasiek korumpuoto sprendimo žemesnėj instancijoj, buvo ieškoma reikiamo teisėjo aukštesnėj instancijoj ir bandoma pasiekt reikiamą sprendimą būtent ten.
Ar galima sakyti, kad užsakovai buvo vieni, ar jų buvo keletas? Tiesiog visi žinojo, kad tie teisėjai yra paperkami ar galimai paperkami ir į juos galima kreiptis per tarpininkus?
Taip, šiandien sulaikėme keletą tų vadinamų užsakovų ar suinteresuotų asmenų, kurie siekė jiems palankaus sprendimo. Be jokios abejonės, jie ieškojo kelio, kaip prieiti prie bylą nagrinėjančio teisėjo ir vis tik iki šiol toks kelias būdavo.
Ar buvo žinoma, kad šie teisėjai yra galimai korumpuoti, kad galima pas juos kreiptis. Ar kiekvienas žmogus ieškodavo savo kelio pas juos ar buvo tinklas, kuris sutardavo su teisėjais? Kokia ta sistema buvo?
Kiekviena sritis turi savo aplinką. Toje aplinkoje, matyt, taip, buvo žinoma. Žmonės, pradėdami ieškoti neteisėto sprendimo, rasdavo vieni per kitus tą teisingą kelią pas korumpuotą tarpininką, kuris turi korupcinį ryšį su vienu ar kitu teisėju.
Kokios buvo tos pagrindinės bylos? Garsios korupcinės bylos, ar būdavo įvairių?
Bylos buvo labai įvairios. Ir teismų spektras rodo, kad tai buvo ir administracinės bylos, ir civilinės, ir baudžiamosios bylos.
Nuskambėjo Vijūnėlės dvaro byla. Ar dar tokio garsumo bylų yra? Pavyzdžiui, MG Baltic byla?
Šiuo metu neturime duomenų, kad tai būtų susiję su MG Baltic byla ir jų įmonėmis taip pat.
Kalbant apie teisėjus ir advokatus, jų yra tik pusė iš sulaikytų asmenų. Kas kita pusė – užsakovai, susiję teisininkai?
Įvardinčiau juos kaip užsakovai arba kiti tarpininkai. Jeigu užsakovai, tai tie, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, o tam, kad būtum tarpininku, nebūtina būti advokatu.
Ar prašysite teisėjus ir advokatus suimti kelioms savaitėms, mėnesiui? Ar tai yra reikalinga? Galbūt jie nusiteikę bendradarbiauti?
Šiandien didžiosios operacijos metu, taip, mes sulaikėme daug asmenų ir pagal baudžiamąjį procesą turime 48 valandas juos laikyti sulaikytus. Per tas valandas reikia priimti sprendimą dėl kardomosios priemonės taikymo – ar bus kreiptasi į teismą dėl suėmimo. Matyt, kad taip. Artimiausiu metu bus priimami sprendimai, ar yra pagrindas ir tikslas kreiptis į teismą dėl suėmimo. Užbėgdamas už akių galiu pasakyti – taip, dėl ne vieno asmens bus kreipiamasi į teismą dėl suėmimo.
Ar kyšių iniciatoriais galima įvardyti Druskininkų merą ir jo aplinką, jei minėtumėme šią bylą?
Šiandien priėmėme sprendimą apsiriboti tik bylos įvardinimu. Tai, ko jūs klausiate, jau yra bylos aplinkybės, nekalbėkime apie tai.
Kodėl prašoma panaikinti jo neliečiamybę?
Todėl, kad reikia atlikti procesinius veiksmus.
Jis galimai yra susijęs su šia byla ir turėjo savų interesų?
Tai logiška išvada.
Šnekėjot, kad kyšiai nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Už ką buvo mokami didieji kyšiai – korupcinėse ar mažesnėse bylose?
Reikėtų paminėti 2 aspektus. Tai pinigų sumos nėra tarpusavyje susijusios. Nėra kainoraščio, kurį pasikaičius būtų aišku, kiek reikia pinigų sumokėti kyšių, kad būtų priimtas palankus sprendimas vienokioje, ar kitokioje byloje. Mes neradome tendencijos, kad pinigų sumos būtų nustatomos: už vieną sprendimą reikia tiek, o už kitą šitiek. Pinigų sumos buvo įvairios. Matyt, kad brangiausi sprendimai buvo susiję su organizuotu nusikalstamumu. Su nematoma gyvenimo puse, kuri generuoja didžiausius finansinius srautus ir yra didelis finansinis potencialas nusipirkti, išsipirkti teisingumą. Kalbama yra apie kriminalinius nusikaltėlius.
Pats pinigų nustatymas, jūs realiai pagavot juos su pinigais ar tiesiog buvo užfiksuota?
Negaliu pasakyti faktų, nes tai yra bylos aplinkybės, galiu tik patikinti, kad šiandien yra surinkta pakankamai duomenų, kuriuos įvertinęs generalinis prokuroras matė, kad yra pagrindas kreiptis į prezidentę dėl leidimo patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn, dėl jų įgaliojimo sustabdymo, ir, vadinas, kad tų duomenų, kuriuos mes vadiname įrodymais, jų yra pakankamai.
Anksčiau būdavo, kad STT įvardijama kaip tokia teisėsaugos institucija, kuri jei bylą užveda, tai nebūtinai ji pasieks teismą ir jeigu pasieks, tai gali subliukšti, nes nepakaks įrodymų. Galbūt šį kartą bus kitaip?
Demokratinėse valstybėse nereikia siekti, kad 100 proc. įtartų asmenų būtų nuteisiama. Žmogus turi teisė įrodyti savo tiesą ir visada gali būti taip, kad mes atlikdami tyrimą kažko nepamatėme arba žmogus pateiks argumentuotus savo duomenis, kad buvo kitaip. Kažkoks procentas išteisintų asmenų turi būti demokratinėje valstybėje.
Nesutikčiau, kad STT velkasi tam tikrą neigiamą šleifą. Tikrai yra atvejų, kai ta pati korupcinė sistema galėjo lemti, kad vienas ar kitas tyrimas nepasiekė rezultato, kurį visuomenė įsivaizdavo, kad turi būti.
Interviu su STT direktoriumi žiūrėkite:
Tie patys korumpuoti teisėjai galėjo priimti vienokį ar kitokį naudingą sprendimą įtariamiems asmenims?
Taip, nustatytas korupcijos atvejis ir byloje dėl korupcijos.
Ar šią bylą, susijusią su teisėjais, galima vadinti didžiausia pastarųjų metų korupcijos byla? Teisėsaugos srityje suprantu, kad taip, bet aplamai? Galbūt MG Baltic byla vis tik didesnė?
Manyčiau, kad šiandieninė byla yra didžiausia. Ne tiek didžiausia, kiek svarbiausia. Todėl, kad kai kalbame apie MG Baltic bylą, visi suprantame, kad Lietuvoje yra teismai, kurie priims sprendimą ir įvykdys teisingumą. Ar verslo koncernas darė įtaką politinėms partijoms ir politiniams procesams. Kai kalbame apie korupciją teismuose, tai matyt, visi suabejoja, o kas yra virš teismų.
Ši byla yra daug reikšmingesnė, bet, tikiu, kad šiandien sulaikyti 8 teisėjai, nėra kritinė masė teisėjų Lietuvoje. Turime virš 700 teisėjų, o tai, kad mes tyrimo metu nenustatėme nė vieno jauno korumpuoto teisėjo, nė vieno neseniai į pareigas paskirto teisėjo, tai leidžia galvoti, kad net šioje byloje Lietuvos teismai galės nešališkai priimti teisingą sprendimą.
Ar gali plėstis įtariamųjų ratas?
Vienareikšmiškai taip.
Ar ši galima teisėjų korupcija parodo, kad korupcija dar yra gaji ne tik Lietuvoje, bet ir tarp teisingumą prižiūrinčių institucijų?
Nuoširdžiai tikiuos, kad jos ženkliai mažėja. Taip per pastaruosius metus girdėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su teisėsaugos institucijų galima korupcija, bet, tarkim, ir šiuo atveju, kadangi buvo bendradarbiauta su kitom teisėsaugos institucijom, buvo išlaikyta veiksmų paslaptis, tai rodo, kad teisėsauga sugeba atlikti tokius tyrimus nuo pradžios iki galo dirbdami kartu.
Ačiū už pokalbį.
Daugiau apie didžiausią korupcijos skandalą Lietuvoje žiūrėkite TV3 žiniose:
