Dėl prastų darbo sąlygų bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojai pradėjo neterminuotą streiką. Jie tikina, kad streiką baigs tada, kai į jų reikalavimus atsižvelgs įmonės vadovai.
Žmonės veržėsi pirmadienio rytą į pirmą greitąjį maršrutą sostinės Žaliojo tilto stotelėje. Vienas populiariausių maršrutų įprastai važiuodavo kas penkias minutes, o dabar – kas dvidešimt ir daugiau minučių.
Tad žmonės važiuoja susispaudę – kad tik spėtų į darbus ar mokslus. O kai kuriems ir vietos nebelieka: kitas autobusas – už maždaug dvidešimt minučių. Tad tenka lūkuriuoti ir šalti lauke:
„Pilnas autobusas, pilna žmonių. Ir tu toks kaip sardinė. – Sardinė? – Taip, žuvytė...“
„1G važiuočiau, bet 15 minučių reikėjo laukti, aš įsėdau į dešimtą ir pavažiavau iki čia. Ir man 26-tas turėtų atvažiuoti.“
„Na, vėluosiu kaip reikalas. Turbūt gal pusvalandžiu netgi, 20 minučių, taip...“
„Aš tik šį rytą nuėjau į stotelę ir pamačiau, kad streikuoja. – Tai nežinojot, kad sudėtingiau važiuosit? – Ne. – Tai, sakykit, visur kalbėjo nuo penktadienio... – Aš futbolą žiūrėjau...“
Tuo pat metu šimtai bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ autobusų ir troleibusų vairuotojų pradeda streiką. Sako, su įmonės vadovais dėl geresnių darbo sąlygų susitarti nebeįmanoma. Būtent dėl to trys ketvirtadaliai įmonės aptarnaujamų visų miesto maršrutų – važiuoja kur kas rečiau, mat streikuoti nusprendė pusė bendrovės vairuotojų – apie 500.
„Visur rašosi, kad mes gaunam 1700, apie 2000. Kabina makaronus kaip ir visiems žmonėms. Mes vos galim įtraukti tūkstantį“, – sako autobuso vairuotoja Svetlana.
Pas streikuotojus atvykęs įmonės generalinis direktorius savo pažadais vairuotojus tik įaudrino.
„Mes ne vairuotojai – mes lakūnai. – Tai tenka viršyti greitį? – O kaip kitaip? Kitaip neįmanoma“, – tvirtina autobuso vairuotojas Stanislovas.
Ir net jeigu vairuotojai spėja – užbėgti į tualetą nėra kaip.
„Tu pradirbi visą pamainą ir neturi galimybės į jį įeiti. Jau nekalbant apie tai, atliktum savo gamtinius reikalus. Tai ką siūlo valdžia? Matomai gal pampersus nori nupirkti?“, – kalba autobuso vairuotoja Jolita.
„Remonto nėra visiškai. Būna, vairuotojams atsakomybę uždeda, kad mes važiuojam du mėnesius be stabdžių kaladėlių. Taip!“, – pasakoja autobuso vairuotoja Regina.
Tiesa, Ilgiau autobusų ir troleibusų priversti laukti keleiviai streikuojančių vairuotojų nekeikia:
„Manau, kad jie tiesiog tikrai turi pakovoti už savo teises, tai tikrai palaikau.“
„Taigi supranti, kad reikia palaikyti vairuotojus. Penkiomis minutėm anksčiau išeit, ir viskas bus gerai.“
Nors sostinės valdžia tikino darysianti viską, kad gyventojai nesigrūstų autobusuose ir nešaltų jų laukdami, pasirodo, derybos su streikuoti pasiryžusiais vairuotojais nevyko.
„Bendrovė tiesiog nenorėjo ir neina į dialogą, bet tačiau matome, kad siekia imituoti derybas, rašo raštus ir kiekvienam rašte pažymi, kad labai nori derėtis, bet, kaip matome, praėjo šeštadienis, sekmadienis – mes turėjome puikią galimybę derėtis, bet niekas nei kreipėsi į mus dėl to, nei nieko“, – kalba Profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
Darbuotojų ginčai dėl atlyginimų, darbo sąlygų ir kolektyvinės sutarties trunka beveik dvejus metus. Profesinė sąjunga ketino streikuoti jau praėjusį spalį, tačiau išgirdusi pažadus kelti algas tokių planų atsisakė.
„Tiesiai šviesiai galime sakyti, kad mus apgavo“, – teigia A. Markevičius.
„Atsitikdavo tokios situacijos, kai pati profesinė sąjunga pasitraukdavo iš derybų arba iškeldavo naujus papildomus reikalavimus. Derybos turi būti konstruktyvios, ir abi pusės turi siekti kompromisų ir ieškoti sutarimo“, – tikina „Vilniaus viešojo transporto“ vadovas Darius Aleknavičius.
Profesinė sąjunga ketina streikuoti tol, kol su bendrovės vadovais pasirašys kolektyvinę sutartį. Kada vilniečiai galės įprastai keliauti viešuoju transportu, lieka neaišku.
