Psichologė Šarūnė Vienė teigia, kad vienos spalvos mūsų emocijas gali slopinti, kitos atvikščiai –stimuliuoti. Tai puikiai atspindi plačiai žinomi pavyzdžiai, kad raudona veikia aktyvinančiai, o žalsvo arba melsvo spektro spalvos veikia raminančiai. Kita vertus, anot psichologės, į spalvų poveikį galima pažvelgti ir kur kas giliau.
„Neabejotinai spalvos žmogų veikia, tačiau dažnai šis poveikis priklauso nuo asmeninės patirties. Pavyzdžiui, jei juoda spalva žmogui yra bauginanti, kelianti liūdesį, atsidūręs tamsesnėje aplinkoje jis neišvengiamai išgyvens šiuos jausmus.
Kitu atveju, jei juoda spalva žmogui yra solidumo ir prabangos ženklas, patekimas į tamsią aplinką jam nesukels neigiamų emocijų“, – aiškina Šarūnė Vienė.
Ar spalvos atspindi žmogaus charakterį?
Drabužių, daiktų spalvų pasirinkimas, vienos mėgstamiausios spalvos išskyrimas atspinti žmogaus vidinę būseną, tačiau dažnai šiuos pasirinkimus gali lemti ir kultūra bei aplinka, kurioje gyvename.
Pavyzdžiui, įprasta matyti, kaip mamos mergaites papuošia rožiniais drabužėliais, o berniukus mėlynais. Nenuostabu, kad ilgainiui pradeda atrodyti, jog mėlyna spalva yra labiau vyriška nei rožinė ir atvirkščiai.
„Tokios patirtys svarbus veiksnys, iš dalies lemiantis, kokias reikšmes žmogus suteikia spalvoms. Tęsiant šį pavyzdį, klausimas: „Kokią spalvą pasirinks suaugęs vaikinas, kuriam svarbu akcentuoti vyriškas savybes: mėlyną ar rožinę?“ Žinoma, kad mėlyną, nes žmogus šią spalvą suvokia kaip labiau vyrišką.
Gilinantis toliau į šį pasirinkimą, galima ieškoti sąsajų su emocine būsena ir žmogaus poreikiu sustiprinti vyriškąją pusę“, – tikina psichologė.
Drabužių pasirinkimą lemia nuotaika
Psichologė siūlo atkreipti dėmesį, kad dauguma žmonių gamtoje jaučia nusiraminimą, gamta padeda atsipalaiduoti ir atsiriboti nuo streso. Atsižvelgiant į tai, galima numatyti, jog žalia, melsva, rusva spalvos veikia raminančiai. Būtent taip žmogaus psichika susieja emociją ir aplinką.
Šarūnė Vienė nurodo, kad spalva taip pat gali būti viena iš komunikacijos formų, kurios pagalba galime perteikti savo emocijas ar tos dienos nuotaiką.
„Jei žmogus bus džiaugsmingai nusiteikęs ir norės savo džiaugsmu dalinti su kitais, jis tikėtina pasirinks ryškesnes drabužių spalvas. Kaip ir kitu atveju, jei žmogus nenori būti pastebėtas, rinksis neutralesnes spalvas ir tikrai tą dieną nedėvės skaisčiai geltonos spalvos palaidinės“, – tvirtina specialistė.
Taip pat spalvos savo poveikiu gali sustiprinti arba susilpninti jau esamą nuotaiką. Psichologė pasakoja, kad šiltos ir ryškesnės spalvos atskleidžia žmogaus ekstravertiškumą ir atvirumą aplinkai, o tamsios spalvos labiau siejamos su intravertiškumu.
„Dar prieš pasirinkdamas spalvingą ir ryškų drabužį žmogus negalvodamas žino, kad jis trauks akį, o jį pasirinkęs tarsi iš anksto yra pasirengę būti atviru ir priimti kitų dėmesį“, – atskleidžia moteris.
Kaip spalvos pritaikomos psichologijoje?
Šarūnė Vienė pasakoja, kad spalvos naudojamos kaip įrankis dailės terapijoje. Analizuojant piešinį, spalvų pagalba galima surinkti daugiau medžiagos savęs pažinimui, taip pat kelti vienokias ar kitokias asociacijas ir jas aiškintis.
„Kartais žmonės spalvai suteikia išankstinę prasmę. Pavyzdžiui, juoda – tai liūdesio ar nerimo spalva. Taip, tai gali atspindėti šias emocijas, nes priimtos bendros, daugumai būdingos asociacijos. Vis dėlto, į spalvas labai svarbu pažvelgti ir per asmeninę prizmę“, – pataria specialistė.
Individualus pokalbis apie tai, ką reiškia viena ar kita spalva konkrečioje situacijoje, konkrečiam žmogui atskleis tikslesnių įžvalgų. Tai žinant spalvos gali būti pasitelkiamos kaip įrankis vizualiniu būdu išreikšti save, savo išgyvenimus, emocijas.
