Portalo tv3.lt kalbinti specialistai sako, kad svarbiausia yra atsekti, koks vaiko poreikis yra nepatenkintas ir tuomet imtis veiksmų.
Kūdikių priežiūros konsultantė, viena iš bendruomenės „Sąmoningos mamos“ įkūrėja Giedrė Veličkienė sakė, kad pirmiausia reikia ieškoti, kodėl tas kūdikis neramus – gal tiesiog nori valgyti, miegoti, yra pavargęs, jam karšta arba šalta.
„Kai gimsta lėliukas, mes instrukcijos kartu su juo negauname, dėl to yra labai svarbu perprasti vaiko poreikius, o tas perpratimas ateina su laiku. Reikia stebėti, žiūrėti, kaip vaikas reaguoja į elementarius dalykus: kai jam šalta, kai šilta, kai jis alkanas, kai jo sauskelnės pilnos. Kūdikis kalbėti juk nemoka, tad galima pasakyti, kaip jis jaučiasi, stebint jo elgesį.
Kalbant apie kūdikių neramumą, verkimą, jis atsiranda ne veltui. Yra to verkimo priežastys: gali būti nepatenkintas poreikis (jis nori valgyti, jo kelnės pilnos, jam skauda pilvą, jam karšta ar šalta, jis pasiilgo mamos ar tėčio, jis nori ant rankų) ir tuo verkimu kūdikis kažko prašo“, – sako G. Veličkienė.
Specialistė sako, jog yra vaikų, kurie yra dirglūs iš principo – gal mamai buvo ne pats lengviausias nėštumas, gal darbe ji patyrė stresą, gal gimdymas buvo ilgas ir sudėtingas, gal vaikas gimęs po cezario pjūvio – tad su tokiais mažyliais G. Veličkienė pataria elgtis švelniai, vengti pervargimo – hiperstimuliacijos.
Migdyti nuo 19 val.
„Dažnai matau jaunus, šviežiai iškeptus tėvus, kurie galvoja, kad kuo labiau vaikas nuvargs, kuo jis patirs daugiau įspūdžių, tuo jis bus ramesnis, geriau miegos ir taip toliau. Šitą nesąmonę reikia išmesti iš galvos, nes yra priešingai. Kadangi vaiko nervo sistema yra nebrandi, tai ta hiperstimuliacija veikia priešingai – jie pasidaro pikti ir išsibalansavę.
Vaikams šiame pasaulyje viskas nauja, jie pažindinasi su viskuo. Tos stimuliacijos yra labai daug, dėl to kūdikiai dažnai pervargsta, jų bloga nuotaika dažnai pasireiškia antroje dienos pusėje. Todėl tėvai turėtų žinoti, kad vaikus reikia migdyti vaikišku laiku – tarp 19 ir 21 val. Tėvai dažnai būna šokiruoti, kaip galima vaiką migdyti nakčiai 19 val., bet ši praktika taikoma visame pasaulyje – tai padeda kūdikiui gerai pailsėti ir būti geros nuotaikos kitą dieną.
Pavyzdžiui, aš su savo vaiku pirmomis jo gyvenimo savaitėmis galvodavau, kad jam labai skauda pilva – vakarais jis labai verkdavo, irzlumas buvo nepertraukiamas. Paskui kai aš perskaičiau tą patarimą – migdyti anksčiau pradėjau visus ritualus – maudynes ir masažus – daryti anksčiau, kad vaikas užmigtų 19-19.30 val. Tuomet visus tuos verkimus ir mano įsivaizduojamus pilvo skausmus kaip ranka nuėmė. Tad vaikas iš tikro buvo tiesiog pervargęs“, – kalbėjo kūdikių priežiūros konsultantė.
Ruoštis iš anksto
Giedrė Veličkienė sutiko, kad ne visada yra lengva atpažinti, kokie kūdikio poreikiai yra nepatenkinami ir kodėl jis verkia, tačiau tam, sako ji, yra devyni nėštumo mėnesiai – tuo laiku reikia ruošits, skaityti knygas, kitų mamų pasidalinimus apie galimas problemas ir kaip jas sprendė, pasitarti su specialistais.
„Yra sąmoningų tėvų, kurie per nėštumą susitinka sum animi ar mano kolega ir klausia, ką daryti ir ko ne. Paskui tėvai pasako, kad jiems buvo viskas gerai, nes jie žinojo, kaip įvairiose situacijose elgtis. Jeigu patys tėvai negali identifikuoti tų poreikių, reikia paklausti tų, kuriems jau pavyko tai padaryti“, – nurodė pašnekovė.
Kada sunerimti
Akušerė, „Gandro lizdo“ mokyklos vadovė Ieva Girdvainienė tv3.lt nurodė, kad kiekvieni tėvai turi intuiciją, kas yra neramus kūdikis, tačiau vienas iš objektyvių neramumo požymių gali būti toks: kūdikis išvis nemiega dieną.
„Taip pat reikėtų sunerimti, jeigu vaikas miega labai trumpai, kaip mamos įvardina „faktiškai išvis nenori miego“. Natūraliai vaikas turėtų miegoti du-tris kartus per dieną ir naktį normaliai išmiegoti, keliantis tik pagal žindymo ritmą, jeigu jis gimdomas natūraliai“, – kalbėjo I. Girdvainienė.
Pasak jos, jeigu kūdikis nerimauja ir verkia net ir patenkinant jo fiziologinius poreikius: šlapinimąsi, tuštinimąsi, glaudimą prie savęs, prie krūtinės, maitinimo poreikį, – tada reikia ieškoti skausmo priežasčių ir skausmo klinikų.
Sureikšminimas
Visgi pašnekovė taip pat nurodo, kad kai kurie tėvai kartais perdėtai jaudinasi ir pernelyg sureikšmina kūdikių verkimą:
„Kūdikis turi verkti tam tikrais intervalais: jeigu jis pavargęs, jeigu nepaisoma jo ritmo. Jauni tėvai labai dažnai dėl to labai nerimauja, tačiau visuomet tai reikia išsakyti gydytojui. Normalus šeimos gydytojas, išklausęs jų dienotvarkę, susivoks, kame yra problema“, – sakė specialistė.
Mamos ramybė
Ieva Girdvainienė taip pat nurodė, kad žindomo vaiko nervinė būsena labai priklauso nuo mamos būsenos – tai, sako ji, yra mokslininkų įrodytas faktas.
„Jeigu mama yra be galo nerami, dirgli, nerimauja dėl pasikeitusios gyvenimo būsenos, ji pati dėl savęs liūdi, ją kankina pogimdyvinė melancholija, pereinanti į depresiją, tada vaikas irgi bus neramus. Tai vienareikšmiškai susiję, ir tai yra įrodyta mokslo. Tad reikia pirmiausia raminti mamą“, – kalbėjo ji.
Specialistė sakė, kad, jeigu vaikas, glaudžiamas prie mamos, yra ramus, o būdamas be tėvų pradeda verkti, dėl to nerimauti nereikia – tai, anot I. Girdvainienės, tiesiog rodo, kad vaikas nori tiesiog daugiau artumo.
Žindymo klaidos
I. Girdvainienė pastebėjo, kad tėvams dėl kūdikių neramumo puikiai gali padėti ir žindymo specialistai, nes irzlumas ir problemos dažnai kyla dėl neteisingo kūdikių maitinimo.
„Mamoms kyla rūpestis, nes jos nėra įsitikinusios, kiek kūdikis suvalgo, tada nerimauja, kad jis gali būti alkanas ir taip kyla nereikalingo streso“, – nurodė ji.
Neišsiaiškinus problemų patiems tėvams, I. Girdvainienė sako, kad tuomet jie turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris jau nukreipia pas kūdikių neurologus, reabilitologus.
Neurologės komentaras
VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės neurologė Laimutė Strupienė tv3.lt nurodė, kad pirmaisiais vaikučių gyvenimo metais dažniausiai nustatomi tokie neurologiniai sutrikimai:
- raidos sutrikimai, raumenų tonuso pakitimai, padidėjęs dirglumas;
- vaikų cerebrinis paralyžius;
- įvairios kilmės paroksizmai: karštiniai traukuliai, epilepsija, neepileptiniai paroksizmai;
- genetiniai sindromai.
Specialistė išskyrė tokias priežastis, lemiančias neurotinių sutrikimų atsiradimą vaikuose:
- įgimtos ir paveldimos ligos,
- infekciniai susirgimai pažeidžiantys galvos smegenis (meningitas, encefalitas),
- neišnešiotumas ( naujagimiai gimę ypač mažos gestacijos),
- įvairios traumos (galvos, nugaros smegenų, galūnių).
Tad mieli tėveliai: jeigu vaikas neramus, pirmiausia stebėkite jį ir žiūrėkite, koks jo poreikis yra nepatenkintas. Jeigu niekas nesikeičia, kad irk ą bedarytumėt, kreipkitės į specialistus.
