Seimas praėjusią savaitę prailgino pensinį amžių iki 65 metų. Pasakė, kad nėra kito būdo, kaip išspręsti „Sodros“ finansines problemas, ir kad dauguma Europos šalių daro tą patį. Kai kas turėjo abejonių dėl pensinio amžiaus ilginimo tempų, tačiau iš esmės ir kairė, ir dešinė pritariamai linkčiojo „Sodros“ gelbėjimo planui. Kitapus Seimo sienų nusiminę sprendimo laukė daugiau nei milijonas dirbančiųjų, kurie nuo šiol turės ilgiau mokėti įmokas „Sodrai“ ir keisti savo gyvenimo planus. Kitaip tariant, pradėjusi dirbti 18-metė Alina galvojo, kad „Sodros“ įmokas mokės 42 metus, o po to gaus pensiją. Alinai teks įmokas mokėti papildomus penkerius metus. Jei Alina uždirba vidutinę algą, ji ir darbdavys papildomai „Sodrai“ sumokės apie 40 tūkstančių litų. Vietoj žadėtos pensijos valdžia davė naują pažadą, o tiksliau - mokestį. Dabar įmokas mokėsime su viltimi, kad sulaukę 65 metų jau gausime pensiją, tačiau kas žino, ar vietoj pensijos ir vėl negausime naujų pažadų. Juk galimybės mokėti „Sodros“ išmokas priklauso nuo to, kiek Lietuvoje yra mokančių įmokas, koks tų žmonių darbo užmokestis ir kiek yra išmokų gavėjų. Jei nesikeis emigracijos tendencijos ir ekonomiką purtys krizės, „Sodros“ parametrus gali tekti vėl koreguoti.
Jei kas nors Lietuvoje dar mojuoja „teisėtų lūkesčių“ vėliava, tai dabar pats metas ją apjuosti gedulo kaspinu. Kažin ar gali būti masiškiau pažeisti žmonių teisėti lūkesčiai. Vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu, pensinio amžiaus ilginimas turėtų galioti tik naujiems „Sodros“ dalyviams. Sakoma, kad „Sodros“ įmokos – tai ne mokesčiai, tai būsimos pensijos įsigijimas. Sunku net įsivaizduoti, kas nutiktų tokiam paslaugos teikėjui, kuris vienašališkai pakeltų savo įkainius argumentuodamas, kad dirba nuostolingai. Nuo šio nepatikimo „tarno“ spruktum tą pačią minutę, tačiau iš „Sodros“ pasprukti negali. Ši paslauga įbrukta žmonėms per prievartą – ir tiems, kurie krauju prisiektų, kad senatvėje neprašys jokios valstybės paramos. Įbrukta ir tiems, kurie iš savo kišenės išlaiko pensininkus, pavyzdžiui, savo tėvus. Kai kurios šeimos „Sodrą“ finansuoja kelis kartus: kai augina vaikus, kurie užaugę mokės įmokas, kai išlaiko tėvus, kurių pensija vargana, ir kai moka įmokas, kad patys gautų teisę į pensiją. Sakoma, kad pensinį amžių reikia ilginti, nes žmogus gali ilgiau dirbti. Taip, kai kurie žmonės gali dirbti ilgiau nei iki 62 metų, tačiau nesuprantama, kodėl reikia ilgiau mokėti įmokas?
Einamųjų įmokų ir išmokų sistema yra didžiulė žmonių klaidinimo mašina. Finansiškai netvari, labai brangi, galinti užtikrinti tik mažas išmokas, puikus politikų manipuliacijų instrumentas prieš rinkimus. Netiesa, kad „Sodros“ sistema – kaip toji demokratija: bloga, tačiau niekas geresnės nesugalvojo. Dar ir kaip sugalvojo, ir ne vieną. Pavyzdžiui, egzistuoja neįmokinės pensijų sistemos. Štai daniškame modelyje visi minimalų stažą turintys žmonės įgyja teisę į universaliai teikiamą, iš dviejų dalių susidedančią pensiją. Pagrindinę jos dalį gauna visi, o papildoma mažėja tuo atveju, jei pensijos gavėjas turėjo privačiai sukaupęs pajamų. Kadangi ši pensija yra finansuojama iš bendrų mokesčių ir nėra atskiros socialinio draudimo įmokos, žmonės turi pakankamai lėšų taupyti senatvei. Galų gale, vos prieš 70 metų šios „neišvengiamosios“ Sodros pasauly niekur nebuvo, o ir šiandien ja naudojasi mažoji žemės gyventojų dalis. Ir tai patvirtina sistemos dirbtinumą.
Pertvarkant valstybinį socialinį draudimą neverta tikėtis lengvų sprendimų – sistemos neefektyvumą, o ir išėjimą iš jos, kažkas turi finansuoti. Pensinio amžiaus ilginimas nesprendžia „Sodros“ fundamentalių problemų, tik atideda tai vėlesniam laikui. Beje, panašu, kad jokių kitokių, išskyrus šias, permainų „Sodroje“ artimiausiu metu nebus. Vyriausybė parengė Seime patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo planą, kuriuo sprendimus dėl konkrečių pakeitimų perkelia kitos kadencijos Seimui...
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją
