Paaiškėjo, kuo šios kartos pasirinkimai skiriasi nuo ankstesnių. Bei koks likimas šviečiasi aukštosioms mokykloms. Apskritai, studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 22 tūkst. studentų, iš jų valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose – apie 14 tūkstančių.
Kartelę išlaikė
Pastarasis pusmetis buvo kaip niekada įtemptas švietimo bendruomenei. Pakelta stojamojo balo kartelė, programų vykdymo sustabdymai ir jungimosi darbai – aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka neišvengiamai paveikė tiek jaunų žmonių apsisprendimus, tiek ir akademinių bendruomenių gyvenimus.
Verta paminėti, kad valstybiniai universitetai iš stojančiųjų reikalavo ne mažesnio konkursinio balo kaip 3, didžioji dalis kolegijų – 1,6. Dėl šio reikalavimo universitetai į valstybės nefinansuojamas vietas pakvietė gerokai mažiau stojančiųjų negu pernai, tačiau, anot pranešimo, galės užtikrinti geresnę studijų kokybę dėl geresnio studentų pasirengimo.
Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulaukė stojantieji į Vilniaus (2 tūkst. 662), Kauno technologijos (1 tūkst. 610) ir Vilniaus Gedimino technikos (1 tūkst. 306) universitetus. Kolegijose daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulaukė stojantieji į Vilniaus (1 944), Kauno (1 487), Vilniaus technologijų ir dizaino (593) kolegijas.
Lyginant su pernai metais, neskaičiuojant populiariausių universitetų, padaugėjo norinčiųjų studijuoti ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitete bei Vilniaus dailės akademijoje.
Pirmas „šaltas dušas“
Vos pasibaigus prašymų registravimui, būsimi studentai ir aukštosios mokyklos išgirdo nemalonią žinią – nesusidarius reikiamam minimaliam studentų skaičiui, stabdoma dalis studijų programų.
Dalis aukštųjų mokyklų prieš prasidedant studentų priėmimui programas sustambino, atskiroms programoms pateikė prašymus pripažinti unikaliomis, reikalingomis šalies ūkiui. Tačiau dalį studijų programų „uždarė“ patys studentai, pranešime rašė Švietimo ir mokslo ministerija.
Nesirinkdami kelių dešimčių studijų programų, jie privertė universitetus ir kolegijas stojančiųjų priėmimą nutraukti dar nesibaigus pirmajam priėmimo etapui. Iki šios dienos priėmimas sustabdytas į 64 programas: 46 universitetuose ir 18 kolegijose.
Daugiausia programų neteko Klaipėdos ir Lietuvos edukologijos universitetai: atitinkamai 12 ir 11, Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai – po 7.
Aukštosioms mokykloms susitarus, uždarius kai kurias programas, stojantieji buvo nukreipti į kitas studijų programas toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje – tai pirmas toks aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo pavyzdys.
Ryškiausias nubyrėjimas
Labiausiai norinčių už savo lėšas studijuoti sumažėjo šiuose universitetuose, lyginant su pernai metų rezultatais: Šiaulių universitete (56,2 proc.), Lietuvos edukologijos universitete (50,3 proc.), Aleksandro Stulginskio universitete (50,1 proc.), Mykolo Riomerio universitete (49,9 proc.), Klaipėdos universitete (46,1 proc.).
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės, buvusios Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės, viešai eskaluotos nuomonės ir diskusijos, neabejotinai turėjo įtakos šiandien paskelbtiems rezultatams.
„Manau, kad visi labai gerai suvokia situaciją, tiek universitetai, tiek jų vadovai. Nemanau, kad dar yra galvojančių, jog nieko nereikia daryti. Todėl jiems belieka ieškoti būdų, kaip konsoliduoti jėgas, apsijungti, norint išgyventi“, – portalui tv3.lt sakė R. Žakaitienė.
R. Žakaitienė: bankroto laukimas nieko neduos
Nenuostabu, kad būsimi studentai, įstoję į nuolat kritikuojamus universitetus, nerimauja dėl savo pasirinkimo. Kyla klausimas, ar gali kas nors staiga pasikeisti, jeigu trečius metus iš eilės blogėjusi situacija, nebuvo keičiama. Ir kas laukia studentų?
„Akademinės bendruomenės žino, kad reikės apjungti programas ir pajėgas, ieškoti būdų geresniems rezultatams. Nes tik laukimas bankroto, niekam nieko gero neduos. Ir manau, kad beveik visi tai suvokia. Todėl nelaukia tik tikėdamiesi, kad bus geriau kitais metais, nes mažėja tų stojančiųjų kasmet.
Antra, tie universitetai, į kuriuos daugiausiai stoja studentai, nuo šiol turės savo veidą. Įrodydami, kad jie yra patrauklūs, tai ir kitos abiturientų laidos vadovausis tuo pačiu“, – tvirtina Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.
Ne tik Seimo patvirtintas aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planas, bet ir priimtų studentų skaičius, regis, paspartins aukštųjų derybas ir persitvarkymą. O kaip išgyventi su dabartiniais rezultatais?
„Bus taip, kad naikins kai kurias studijų programas, atitinkamai bus struktūros keičiamos, mažinamos išlaidos, kurios nėra pačios būtiniausios. Turbūt bus ir apie nekilnojamą turtą galvojama, kažko atsisakoma.
Tas ieškojimas, kaip patiems išgyventi, pirmiausia apims administracinių išlaidų mažinimą, o ne pajėgas dėl studijų kokybės. Todėl, manau, kad įstojusieji neturėtų bijoti. Nes ateities žingsniai neturėtų būti tokie, kad pasibaigė ką turėjom ir neturim iš ko gyvent. Todėl, matomai susijungimas su stipresniu, bus išsigelbėjimas“, – įsitikinusi R. Žakaitienė.
Vadinasi, jau artimiausiu metu aukštųjų mokyklų lauks apsisprendimas: laikymasis principų iki paskutinės akimirkos ar neišvengiamas susijungimas, galintis išgelbėti.
