Mintimis apie tai su portalu tv3.lt pasidalijo šios šalies sostinės – Liublianos klubui atstovaujantis geriausias praėjusių metų Lietuvos futbolininkas Justas Lasickas.
„Taip, susidomėjimas futbolu šioje šalyje kyla, kai komanda pateko į Europos čempionatą. Tačiau visa tai labai priklauso nuo pergalių. Jeigu Slovėnijos rinktinė nebūtų sėkmingai kovojusi dėl vietos Europos čempionate ir nebūtų į jį patekusi, tai labai abejoju, ar būtų toks palaikymas, tiek žmonių rinktųsi į stadionus“, – teigia J. Lasickas.
26-erių metų saugas yra Liublianos „Olimpija“ komandos narys su kuria sukirto rankomis ir sutartį pasirašė 2022 m. gegužę.
Tuomet buvo pasirašyta dvejų metų sutartis, o 2024 m. sausio mėn. pranešta, kad sutartis pratęsta.
Praėjusį sezoną „Olimpija“ komanda Slovėnijos lygoje liko trečia ir tai, pasak futbolininko, tiek pačiai komandai, tiek ir sirgaliams buvo nemenkas nusivylimas. Tačiau tragišku praėjusį sezoną pavadinti, pasak futbolininko, vargu ar būtų galima.
„Viskas priklauso nuo to, kaip vertinsime sezoną. Jeigu antrą pusmetį, tai be abejo, kad ne tai, ko mes norėjome. Bet jeigu imtume visus metus, tai taip jau nutinka, kad kai komanda patenka į europinį turnyrą, nacionaliniame rezultatai būna kiek prastesni. Praėjusį sezoną įveikėme Konferencijų lygos atranką, klubas pirmą kartą pateko į Konferencijų lygą. Tai jau pasiekimas, bet ta trečia vieta Slovėnijoje, žinoma, tikrai ne ta į kurią „Olimpija“ taikosi“, – sako futbolininkas.
Susidomėjimas augo, kai pajautė šansą
Pasak J. Lasicko, didesnis susidomėjimas Slovėnijos futbolo rinktine šioje šalyje kilo ypač po to, kai burtai lėmė, jog atrankoje teks žaisti grupėje, kurioje nebuvo didžiausių futbolo valstybių.
„Jeigu pažiūrėsime į istoriją, tai pamatysime, kad ilgą laiką Slovėnijoje situacija su futbolu irgi nebuvo gera. Aišku, už Lietuvą rezultatai kiek geresni, tačiau pastarąjį kartą Europos čempionate slovėnai žaidė tik 2000-aisiais.
Kadangi ir iš mūsų komandos buvo žaidėjų kviečiamų į rinktinę, tai iš jų teko girdėti, kad tikrasis šansas, jog Slovėnija gali patekti į čempionatą pasijautė ypač po to, kai dėkingai sukrito atrankos burtai. Jie sėkmę jautė nuo pradžių.
Po pirmų pergalių susidomėjimas dar labiau augo ir tai geriausiai pasimatė, kai lemiame mače prieš Kazachstaną, bilietai į Liublianos stadioną buvo išparduoti vos per keliasdešimt minučių. Tai yra puikus įrodymas, kad futbole pergalės visas blogybes gali užglaistyti“, – mintimis su tv3.lt portalu dalijasi Lietuvos rinktinei atstovaujantis žaidėjas.
Žiūrovų palaikymas didesnis nei Lietuvoje, tačiau skirtumai nėra milžiniški
Dauguma sporto sirgalių, ko gero, įsivaizduotų, kad kiekviena Balkanų šalis žiūrovų lankomumu stadionuose Lietuvą lenkia šviesmečiais, tačiau, pasak J. Lasicko, skirtumas tarp Lietuvos bei Slovėnijos šiuo klausimu tikrai nėra toks didelis, kokį visi iš šalies galėtų įsivaizduoti.
„Stipriausioje Slovėnijos lygoje yra trys-keturios komandos, kurios turi didesnes fanų bazes – „Olimpija“, „Celje“, „Mura“, „Maribor“. Jų rungtynėse renkasi nemažai žiūrovų ir tai yra malonu. Yra derbiai tarp stipriausių komandų, kurie sutraukia daug žiūrovų.
Tačiau yra ir kita medalio pusė, kuomet žaidi su mažesnių miestų komandomis. Ten žaidžiama pustuščiuose stadionuose. Tad tikrai negalima sakyti, kad Slovėnijoje žmonės dėl futbolo yra išprotėję“, – mintimis dalijasi jis.
J. Lasickas priduria, kad tokioje šalyje kaip Slovėnija viskas dar labai priklauso nuo miesto dydžio.
„Mariboras, kuris yra antras pagal dydį miestas šalyje, kur kas mažesnis nei Liubliana, tad ten žmonės labiau ir gyvena kartu su komanda. O štai Liublianoje, kur visko daugiau, jeigu nerodysi gero žaidimo, žiūrovas gali labai greitai nusigręžti.
Na, o Jeigu kalbėti apie rinktinės sirgalius, tai jie jau nuoširdesni, rinktinę jie palaiko kiek kitaip. Nors, žinoma, rezultatai čia irgi lemia viską, kaip ir visame pasaulyje. Juk tai nėra Anglija, kur visi futbolą bet kokiu atveju mėgo ir mėgs“, – sako jis.
Futbolo vystymuisi padeda dėkinga geografinė vieta
Slovėnijos futbolą iš labai arti pažinęs J. Lasickas sako, kad pati šios šalies futbolo infrastruktūra nėra įspūdinga, jaunimo ugdymas nėra kuo nors stipriai išsiskiriantis bei geresnis nei Lietuvos.
„Nemanau, kad Slovėnijos futbolo infrastruktūra ir tai, kaip čia ugdomas jaunimas galėtų būti pavyzdžiu mums, lietuviams. Tad sunku pasakyti ir tai, kodėl šiai šaliai dabar taip sekasi tarptautiniame fronte, galiu nebent pasamprotauti.
Gali būti, kad labai svarbus dalykas yra jų geografinė vieta. Pirma, jie yra buvę Jugoslavijos dalimi, o visi puikiai žinome, koks buvo futbolas pačioje Jugoslavijoje. Antra, Slovėnija yra šalia Italijos, čia dažnai atvažiuoja daug skautų stebėti žaidėjus, nes patogu, nedidelis atstumas. Tad daug žaidėjų, kurie yra jauno amžiaus išvyksta tobulėti į Italiją. Trumpai tariant, čia yra pavienių talentingų jaunuolių, bet pati jaunimo struktūra futbole tikrai nėra įspūdinga“, – sako futbolininkas.
Slovėnija atrankos varžybose tik dukart pralaimėjo ir užėmė antrąją vietą grupėje, o UEFA Euro 2024 šiai šaliai yra pirmasis didelis turnyras po 2010 m. pasaulio čempionato.
Slovėnai Europos čempionate pateko į C grupę, kur taip pat žaidė tokios rinktinės kaip Anglija, Serbija bei Danija. Čia jie į priekį užleido Angliją bei Daniją, užėmė trečią vietą grupėje bei pateko į aštuntfinalį.
Visus grupės mačus slovėnai baigė lygiosiomis. Su Danija bei Serbija sužaidė 1:1, o susitikimą su anglais baigė be įvarčių.
