„Į mūsų centrą per metus viso labo kreipiasi 300 moterų, o per šešerius gyvavimo metus buvo tik 5 tokie atvejai, kad nėščiąją mums būtų atsiuntę gydytojai. Todėl manome, kad pribrendo laikas pagaliau įstatymiškai numatyti prievolę gydytojams siųsti tokias moteris psichologinei konsultacijai“, – įsitikinusi Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.
Pašnekovė pasakoja, kad apie šią problemą bando kalbėtis su gydytojais jau šešerius metus, ir lankstinukus turi išleidę, bet, jos teigimu, jokio postūmio nėra.
„Dabar visuomenėje vyrauja toks požiūris: „Pati prisidirbai, pati tvarkykis.“ Nors, pavyzdžiui, sergant kraujo vėžiu būtinai yra skiriami psichologai. Ministro įsakymas nurodo, kad prieš atliekant abortą moteris turi pasidaryti tam tikrus tyrimus. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijoje prieš gaudama siuntimą abortui pirmiausia moteris privalo gauti psichologinę konsultaciją. Tuomet nė viena moteris nelieka be pagalbos, suteikiama visa informacija apie galimą pagalbą, o po to jau renkasi – gimdys ji ar ne. Tuomet kalbama, kad tai yra laisvas moters pasirinkimas. O Lietuvoje abortas dažniausiai nėra laisvas pasirinkimas, tai – patirto spaudimo iš vyro ar šeimos, kurie siūlo „eiti susitvarkyti ir negadinti gyvenimo sau ir kitiems“, rezultatas“, – aiškino ji.
Skubina atlikti abortą?
Anot Z. Tomilinienės, gydytojai sakantys, kad moteris jau ateina apsisprendusi, tad jie jau nesikiša: „Būna situacijų, kai atėjusios atlikti abortą moterys verkia, o gydytojai sako: „Neisterikuok, atsigulk, greitai padarom procedūrą ir viskas.“ Jei moteris verkia, gal reikia kitokios pagalbos, gal ji dar neapsisprendusi? Toks skubėjimas ir priveda prie klaidingų sprendimų ir pasekmių, su kuriomis tenka gyventi visą gyvenimą. Tie, kas rutiniškai atlieka abortą, neskirs laiko ekrane parodyti, kaip vystosi vaikelis. Kaip tik siūlo nežiūrėti, nes bus lengviau, jei mažiau žinos. Bet vėliau vis tiek susižino, nuo tiesos nepabėgsi.“
Pašnekovė tikino, kad tokia pagalba nepasiūloma ne tik krizinio nėštumo atveju, bet įvykus persileidimui ar gimus negyvam vaikui. Centre moterys tiek psichologinę, tiek socialinę, tiek materialinę pagalbą gali sulaukti visais šiais atvejais, čia savanoriauja profesionalūs psichologai, socialiniai darbuotojai, teisininkai. Be to, penktadalio klienčių centras sulaukia ir joms jau atlikus abortą.
„Dažnai moterys nesiryžta gimdyti vien dėl finansinių keblumų, nežino, kokios socialinės garantijos joms priklauso“, – pabrėžė centro vadovė.
Kreipiasi ne iš socialinės rizikos šeimų
Kartu ji pabrėžė, kad paviešinami atvejai apie paprastai socialinės rizikos šeimų atsikratytus nereikalingus vaikus – tik ledkalnio viršūnė. Pagrindinis dėl aborto į Krizinį nėštumo centrą besikreipiančiųjų kontingentas: 25–39 metų amžiaus, įsitvirtinusios, turinčios darbą ir namus moterys, gimdančios nebe pirmą kartą, tačiau stokojančios paramos iš artimiausios aplinkos, vyro, išsigandusios, kad nesugebės užauginti vaikelio. Kitą kartą moterys naudoja ir kelias kontraceptines priemones, bet vis tiek netikėtai pastoja.
Z. Tomilinienė pasakoja, jog esama daugiau kaip 230 istorijų, kai moteris tikrai nesiruošė gimdyti, o dabar džiaugiasi motinyste: „Viena pora laukėsi 4 vaiko, moteris jau buvo pavargusi nuo vaikų auginimo, o vyras ištisai dirba, viena prižiūri, galvojo, nepajėgs. O vyras sakė: „Gimdyk, išlaikysim“. O jai tai buvo signalas, kad vyro dar daugiau nebus namuose. Ir atėjo į konsultacijas, ir išgirdo vyras tą prašymą, kad daugiau su vaikais būtų, daugiau asmeninio gyvenimo leistų moteriai. Ir nusprendė gimdyti ir stebisi, kaip galėtų nebūti dukrelės.“
Pirmadienį su centro vadove susitikusi Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė sutiko, kad nesama valstybinio tinklo, kuris galėtų šiuo metu spręsti šią problemą, tad svarstė, kad šiam tikslui būtų vertinga išnaudoti visuomeninę organizaciją. „Be to, reikia atkreipia dėmesį ir į mokymo problemas, rezidentų ruošimo programas, kur reikėtų sustiprinti psichologinės pagalbos svarbą. Taip pat diskutuoti ir su savivaldybėmis.
Įstaigos turi savo psichologus
Vilniaus gimdymo namų direktorė prof. Kornelija Mačiulienė sakė su Krizinio nėštumo centru geranoriškai bendradarbiaujantys, tačiau įstaiga ir pati turinti psichologą, kurio konsultacija tokiai moteriai teikiama.
„Šiuo metu tokių moterų, kurios ateina dėl nėštumo nutraukimo, nėra daug, tačiau visada siunčiame kalbėtis su psichologu, galimi net keli užsiėmimai. Visgi dažniausiai mes jau sulaukiame moterų su siuntimais iš pirminės sveikatos priežiūros centrų, kai moterys jau būna apsisprendusios. Tačiau, jei moteris bent puse lūpų prasitaria apie tai, kad galėtų gimdyti, vėlgi būtinai siunčiame psichologei.
Problema greičiau yra pirminėje grandyje, kai pareiškusi norą atlikti abortą ir atlikusi tyrimus, moteris turėtų tris dienas prieš paimdama siuntimą, pagalvoti. Ir tuomet, jei pastebima, kad moteris svarsto, būtina siųsti į Krizinį nėštumo centrą“, – pasakojo ji.
Gydytojai jaučiasi juodinami
Į tokius siūlymus daug kritiškiau reagavo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos viceprezidentė prof. Jolanta Rūta Nadišauskienė. Jos manymu, teigti, kad gydytojai vos ne suinteresuoti atlikti abortus, yra labai nekorektiška. Be to, ji pasigedo ir tinkamos suinteresuotų institucijų komunikacijos.
„Sakyčiau, taip teigti labai nekolegiška. Labai puiku, kad veikia Krizinis nėštumo centras, bet atsiradus tokiai galimybei reiktų siekti informuoti tuos, kurie dalyvauja procese. Lietuvos akušerių ginekologų draugija turi internetą, vidinį intranetą, tad turime puikias galimybes informacijai skleisti. Bet tikrai nemanau, kad centre dirbantys psichologai ir socialiniai darbuotojai nori labiau padėti moteriai nei akušeriai ginekologai, kurie laikomi moterų sveikatos advokatais. Jei kažkur žinia nenuėjo, ar netenkina pačių moterų, tai ne akušerių ginekologų problema. Su prievole ar be jos tą pagalbą tikrai teikiame. Tad reiktų šnekėtis su žmonėmis, kurie tai daro, o ne per ministerijas ar Vyriausybę. O kad akušeriui ginekologui būtų didelė nauda daryti nėštumo nutraukimą, kai moteris nėra įvertinusi visų galimybių, tikrai nėra smagu ar teiktų kokios naudos“, – pastebėjo medikė.
Ji pridūrė, kad daug svarbiau kalbėti apie tai, kad ši procedūra šiandien yra mokama.
„Taip neturėtų būti, nes pasiturinti moteris tai susimokės, o iš socialiai jautrių šeimų moterys susiduria su sunkumais“, – sakė J. R. Nadišauskienė.
