Ir nustebsite išgirdę, kad vos 25-erių metų vaikinas yra istorijos doktorantas. Visgi pirmo kurso Vytauto Didžiojo universiteto studentas kratosi visų stereotipų: gi tik tarp knygų nuolatos nesėdi, jei leidosi į psichologinių išgyvenimų ir fizinio krūvio kupiną „Misija Sibiras“ ekspediciją. Galbūt jo balse sklindantis užsidegimas, meilė Lietuvai ir padėjo vaikinui atrankas įveikti iš pirmo karto.
„Taip, mano vienas iš tikslų – keisti istoriko, kuris tik sėdi bibliotekose palinkęs prie knygų, įvaizdį. Istorikui labai svarbu ir pačių kapų tvarkymas, ir kitų istorinių vietų lankymas. Taip pat labai įdomu pažinti žmones, kuriuos ši istorija palietė asmeniškai. Ugdant pilietišką visuomenę labai svarbu supažindinti su istorine praeitimi, tad savo misiją matau plačiau“, - kalba vaikinas.
Istorija jam – ir hobis, ir darbas, todėl šį kartą nusprendė save išbandyti labai praktiškai.
Pokalbio metu jis pacituoja rašytoją George‘ą Orwellą: „Kas kontroliuoja praeitį, kontroliuoja ir ateitį“. Lukas mano, kad praeities negalima palikti savieigai, todėl labai svarbu prisiminti, bendrauti su dar gyvais įvykių liudininkais – istorikas privalo eiti į visuomenę ir kalbėtis.
„Džiaugiuosi, kad pavyks savo akimis pamatyti tai, ką teko skaityti ne iš vienos knygos. Viską pajusti autentiškiau“, - sako Simonas, pasidžiaugęs ir savo 16-os asmenų motyvuota komanda.
Visgi net ir šaunus kolektyvas neapsaugo nuo to, kam reikia ruoštis labiausiai – emociniam iššūkiui.
„Žinoma, prisibijai visada, nes tai yra natūralu žmogui. Galvoji, kaip pavyks atlaikyti itin atšiaurias sąlygas, sunkesnius fizinius darbus. Bet kai palygini su žmonių, kurie ten vyko tikrai ne savo noru, kančiomis, supranti, kad tai yra juokas. Tad reikia tik stiprybės.
Kai traukinys pajudės, pavyks įsijausti į žmonių jauseną. Manau, kad apsilankius Igarkos kapinėse ne vienam ištrykš ašara, kadangi ten atgulė tūkstančių žmonių, kurių likimai ten ir liko. Tad džiugu pagalvojus, kad pavyks jų mirtis įprasminti, perduoti žinią ateinančioms kartoms“,- džiaugiasi vaikinas.
Jaudinančiai Simonas kalba ir apie buvimą lietuviu.
Jam tai – ne tik žodžiai: „Nuo mažens esu auklėtas taip, kad tėvynės puoselėjimas, kultūra yra labai svarbu. Mes turime gražias tradicijas, ilgametę istoriją, kurios nevalia pamiršti. Aš kaip įmanoma stengsiuosi savo, būsimų vaikų ateitį kurti čia – man tai yra vienas svarbiausių tikslų gyvenime“.
Penkioliktosios, vienuoliktus metus iš eilės vykstančios, ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai iš Vilniaus traukinių stoties pajudėjo liepos 17-ąją dieną. Šių metų tikslas – Igarka – viena tolimiausių ir svarbiausių lietuvių tremtinių vietų. Ekspedicija vyks dvi savaites.
