Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento suvestinėje pranešama, kad sausio 20 d., 9.45 val., gautas pranešimas apie gaisrą Šiaulių miesto Rėkyvos seniūnijoje, Vyturio Sodų 10-ojoje gatvėje.
Atvykus, namas degė atvira liepsna. Namas mūrinis, vieno aukšto, stogas dengtas skarda, perdanga medinė. Gaisro metu išdegė visas namo vidus ir jame buvę namų apyvokos daiktai. Likviduojant gaisrą nuardyta 80 kv. m. stogo dangos.
Namą apėmė liepsnos
T. Katukevičius naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad per valandą neteko visko – ugnis pasiglemžė ne tik namus ir visus juose buvusius daiktus, bet ir keturkojį draugą – septynerių metų Jorkšyro terjero veislės kalytę, kuri buvo tapusi neatskiriama šeimos nare.
Lemtingąjį šeštadienį ir Tomas, ir jo žmona Gintarė prisimena su siaubu. Tomas kiek anksčiau išėjo į darbą, namuose liko septintą mėnesį nėščia žmona su dviejų metukų dukrele. Gintarė pusryčiams užkaitė ryžius, įjungė gartraukį, kai išgirdo keistą spragsėjimą.
„Išvados tokios, kad gartraukis užstrigo ir užsidegė, buvo įmontuojamas, tad iškart nesimatė nei liepsnos, nei dūmu, dingo elektra, žmona dar movė dukrai kojines, o kai atsisuko, į lauką ėjo dūmai.
Kaip manoma, nuo užstrigusio gartraukio variklio atsirado liepsna, per ortakį pakilo į viršų ir įtempiamos lubos užsidegė. Įtempiamos lubos tapo kaip fakelas, pradėjo lyti ugnimi, žmonai greitai ėmė vaiką už rankos, į kitą ranką – telefoną ir išbėgo į lauką, neapsiavė nė batų, nė tapkių – nieko, su pižamomis išbėgo“, – pasakojo T. Katukevičius.
Būdamas darbe ir sulaukęs žmonos skambučio jis iškart išgirdo vienintelį žodį: „Degam“. Nieko nesupratęs jis pamanė, gal užsidegė plaukų džiovintuvas ar koks kitas smulkus elektroninis prietaisas, tad pasakė užgesinti ir išmesti į lauką, į ką žmona atsakė: „Nieko nebeliko, greičiau važiuok namo“.
Liepsnos atėmė viską
Į visas puses besiveržiančius juodus dūmus pamatė kaimynai ir suskubo padėti lauke su dukra ant rankų stovinčiai Gintarei, kuri neturėjo, kur dėtis – dingus elektrai, neatsidarė elektriniai vartai, apėmus šokui bėgant iš namų nebuvo nė minties pasiimti raktelius ir atsirakinti vartus rankiniu būdu, svarbiausia buvo kuo skubiau išlėkti iš namo:
„Tvora – dviejų metrų aukščio ir metalinė, kaimynė atbėgo vaiko paimti per tvorą, ją kažkaip perlipo, net nežinau, kaip, ji pati neatsimena, nes buvo šoke. Kai atvažiavau, išlipus iš mašinos pradėjo sproginėti stiklai. Kaip sako gaisrininkai, nuo 1200 laipsnių jie gali sprogti – per 15 minučių ten buvo tokia temperatūra.
Sproginėjo langai, veržėsi juodi dūmai, girdėjosi pleškėjimo garsas. Kai atvažiavo gaisrininkai, atvira liepsna jau buvo apėmusi stogą, jau nebuvo, ką gelbėti, nesvarbu, ar jie būtų dešimčia minučių anksčiau atvažiavę, nes viskas jau degė.“
Po nelaimės sutuoktiniai domėjosi, kas įvyksta užsidegus įtempiamoms luboms – jos tampa it fakelas, ima lyti ugnimi. „Ačiū Dievui, žmona nėjo imti santaupų ar ieškoti šuniuko, nes būtų nebespėjusi išeiti – tai buvo sekundžių reikalas“, – sako dailiojo čiuožimo treneris.
Guodžia bent tai, kad kilus gaisrui nenukentėjo žmonės – žmona su dukra greitai išbėgo iš namo, o 13-metis sūnus viešėjo pas senelius.
Vos per valandą iš šeimos namų neliko nieko – kitą dieną po gaisro užgesinimo dar pavyko rasti ant žemės nukritusius žmonos sužadėtuvių ir vestuvinį žiedus, kurie nuo gaisro pajuodavo, taip pat sūnaus pasą, bet šio negali laikyti kambaryje – jis taip tvoskia smalkėmis, kad ima dūsti.
Vaizdas vis dar stovi akyse
Tomas pasidžiaugia bent tuo, kad vyriausias vaikas tuo metu nebuvo namuose ir nematė namus surijusio gaisro, tačiau neseniai, prieš kelias savaites antrąjį gimtadienį atšventusi dukra vis dar nerami. Ramybės neranda ir sutuoktiniai – dar prireiks laiko, kol nuslūgs emocijos:
„Nesuvokiame dar, netikime, kad tai mums nutiko, vos metus čia gyvenome. Dabar viskas atrodo tragiški. Beliko namą visiškai nugriauti, nors jau net nėra, ką griauti – stogas sudegęs, liko tik sienų blokeliai ir nė vieno daikto. Iš namo nieko neliko.
Džiaugiamės, kad esame sveiki, gyvi, kojas, rankas turime, toliau iš naujo dirbsime, uždirbsime turtą, tik sunku pradėti kažką daryti, niekam nekyla rankos. Atrodo, nieko nebenori, jokie daiktai neįdomūs, rūbai – apsirengi tais pačiais, atrodo, nieko daugiau nereikia.
Dabar apėmę sunkiausios emocijos, reikės laukti, kol praeis. Visi klausinėja, patys prisimename, nuotraukos primena, dar kai pats matei, girdėjai visą tragediją, ji ir stovi akyse.“
Po nelaimės šeima bent turėjo, kur gyventi – iš anksčiau buvo likęs nedidelis, 40 kv. m., butas, kurio, laimei, nepardavė ar neišnuomojo, tad dabar visi glaudžiasi jame, kad ir susispaudę, bet bent turi stogą virš galvos.
„Išgyvensime, aišku, žmonės ne taip gyvena, bet kai kuri gyvenimą, stengiesi dėl visko, emociškai yra labai sunku“, – slogiai sako Tomas.
Taria nuoširdų „ačiū“
Žinia apie gaisrą ir pagalbos prašymas padėti šeimai sparčiai išplito socialiniuose tinkluose. Pasirodžius žiniai Tomas sulaukė daugybės pažįstamų skambučių su klausimu, ar tai tiesa – niekas negalėjo patikėti, kad jauną šeimą ištiko tokia skaudi nelaimė, ne vienas manė, kad aferistai taip bando pasipelnyti, bet visi išgirsdavo tą patį atsakymą – gaisras pasiglemžė šeimos namus.
Vyras sako nesitikėjęs sulaukti tiek daug pagalbos ir palaikymo – vieni padėjo finansiškai, kiti – daiktais ir kitomis priemonėmis, padėjo ir pavieniai žmonės, ir įmonės, pagalbos ranką ištiesė Raudonasis Kryžius ir „Maisto bankas“.
„Norime labai padėkoti, net ir nepažįstamų žmonių daug padėjo, kad atsistotume ant kojų. Tariame didelį ačiū. Lietuva tikrai stipri tauta. Tai leidžia greičiau atsistatyti ir emociškai, ir finansiškai, nes sudegė viskas, ką užgyvenome, dėl ko dirbome dienom ir naktim, kad turėtume geresnį gyvenimą“, – nuoširdžią padėką kiekvienam, padėjusiam ištikus nelaimei, išreiškė T. Katukevičius.
Paremti nuo gaisro nukentėjusią šeimai kiekvienas norintis gali žemiau nurodytais rekvizitais:
Gavėjas: GINTARĖ KATUKEVIČIENĖ; Banko sąsk. nr. LT347300010130217773; Paskirtis: parama
