„Visuotinai pripažinta, kad ji yra labai sveikas pasirinkimas, labai geras pasirinkimas prieš vėžį, prieš širdies kraujagyslių ligas, bet jei mes žiūrime tyrimus, tai veikia tik tada, jeigu mes imame visas sudedamąsias. Reiškia, ne tik ką valgyti, ko nevalgyti, bet ir kaip valgyti, ir netgi mėgautis ir kad būtų ta gera nuotaika“, – pasakojo sveikos mitybos specialistė Vaida Kuprienė.
Viduržemio jūros dietos racione vyrauja kuo mažiau apdorotų maisto produktų, daugiau augalinės kilmės. Tad daržovės čia užima pirmą vietą, tačiau neapsieinama ir be riebios žuvies, aliejų, riešutų ir netgi makaronų.
„Skiriasi, kokius mes makaronus vartojame ir netgi kaip juos išverdame. Italijoje labai svarbu tuos makaronus išvirti taip, kad jie dar būtų kramtomos konsistencijos, jie nėra sulipę, jie nėra labai minkšti, ir jie verdami iš kietagrūdžių kviečių, ir jie palankiau veikia sveikatą“, – tikino specialistė.
Tiesa, Viduržemio jūros dieta nepatiks tiems, kas neįsivaizduoja savo gyvenimo be mėsos. Ją rekomenduojama valgyti tik labai retai. Kai kurie dietologai būtent dėl to Viduržemio jūros dietą vertina skeptiškai.
„Aišku, žmogus yra apribojamas, visų pirma, tai jei aš jums uždrausčiau valgyti mėsą, nežinau, kiek jūs laiko išgyventumėte, jei jūs mėsaėdė. Dietos nėra ilgalaikis dalykas. Reikia surasti tą mitybą, kuri yra tinkama kiekvienam žmogui atskirai ir ja vadovautis“, – sakė dietologas Edvardas Grišinas.
O štai gera žinia ta, kad picos gabalėlis Viduržemio jūros mityboje išties nieko blogo.
„Viskas priklauso nuo kiekio, ką mes dedame ant picos – ar dešrą, ar kokybiško sūrio gabalėlį, ir priklauso nuo kiekio, o ne nuo vieno atskiro produkto“, – aiškino V. Kuprienė.
Renkantis Viduržemio jūros dietą, rekomenduojama per dieną suvartoti 50 procentų angliavandenių, 30 procentų baltymų ir 20 riebalų.
