Eisenos į Vingio parką metu dainų dienos šventės dalyvius prausė lengvas lietus, tačiau tai neišgąsdino nei pačių choristų ar šokėjų, nei juo labiau žiūrovų. Šventės dalyvius palaikymo šūksniais ir plojimais lydėjo ant šaligatvių susipiestusi minia, o kai kurie žiūrovai eiseną stebėjo įsitaisę ant šlapios Tauro kalno žolės.
Paskutiniams dalyviams ir žiūrovams sueinant į Vingio parką lietus liovėsi lyg pamojus burtų lazdele. Daugiau jis nepasirodė, tik saulė vakarop buvo trumpam porą kartą šyptelėjusi iš po debesų.
Nepaisant to, parke, kuriame skambėjo penkias dienas trukusios finalinės Tūkstantmečio dainų šventės choristų balsai, buvo sausakimša – dainų dienos šventę stebėjo tūkstantinė minia.
„Vienybės medyje“ įamžintas šimtas Lietuvos iškiliausiųjų
Prieš pat koncerto „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“ pradžią, eisenos dalyviams dar tebesirenkant į estradą, Vingio parke buvo surengta skulptūros „Vienybės medis“ atidengimo ceremonija.
Ji palydėta Andriaus Mamontovo dainos ,,Geltona, žalia, raudona” naujos versijos premjera, kurią dainininkas atlikto su jaunimo choru.
Devynių metrų aukščio granitinį pasaulio lietuvių vienybės simbolį atidengė Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Andrius Kubilius, skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Rolandas Palekas.
Lietuvos tūkstantmečio šventę pagerbė Europos valstybių vadovai
Baigiamajame koncerte sveikinimo kalbas tarė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir kaimyninių šalių vadovai. Lietuvos prezidentui einant į sceną sakyti sveikinimo kalbos, griaudėjo plojimai ir ilgai nenutilo šventės dalyvių ir žiūrovų skandavimas „Lietuva“. Gimtinės vardas šventės metu skambėjo dar ne vieną kartą.
„Daina lydėjo mus linksmiausių pergalių ir sunkiausių akimirkų valandomis. Daina buvo ta stiprybė, kuri mus vedė per visus amžius. Aš šiandien neįsivaizduoju Lietuvos be dainos. (...) Tegul ta daina lydi mus toliau, tegul ji būna kelrodis į šviesesnę, teisingesnę, laimingesnę Lietuvą ateities kartoms“, – linkėjo prezidentas V. Adamkus.
Ne mažesnių plojimų ir palaikymo šūksnių sulaukė ir Latvijos prezidento Valdžio Zatlero bei Estijos ministro pirmininko Andruso Ansipo kalbos, mat jie į susirinkusius kreipėsi lietuviškai.
„Mūsų draugystę stiprino bendri priešai, svetimšalių priespauda ir milžiniškos aukos ant laisvės altoriaus (...) Lietuvių ryžtas ir drąsa kovoje už laisvę ir nepriklausomybę buvo mums pavyzdžiu ir įkvėpimo šaltiniu sunkiausiais Latvijos istorijos momentais (...) Lietuvius ir latvius suartino ne tiktai nesibagianti kova už savo išlikimą, bet ir artimos tautų tradicijos ir papročiai, - neseną Baltijos šalių praeitį prisiminė Latvijos vadovas. - Ne veltui šypsenos palydimi pirmieji žodžiai, kurie ateina į galvą latviui sutikus lietuvį: „Sveikas, brolau, sveika sesute! (...) Broliai ir sesės lietuviai, šiandien mes esame su jumis!“
„Daugelis pasaulio šalių neturi galimybės švęsti tokios dienos. Jūs turite ne tik privilegiją, bet ir pareigą jūsų ateičiai. (...) Žinant, kad Estijos Respublikai yra truputį daugiau nei 90 metų, būtų sunku pasakyti ką nors pamokančio. (...) Esu įsitikinęs, kad ateinantis tūkstantmetis Lietuvos valstybei bus taikus ir kūrybingas. Džiaugsmo dainuojant! – savo lietuvių kalba Latvijos prezidentui nenusileido Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas.
Dainų šventės koncerto pradžią specialioje garbingų svečių ložėje taip pat stebėjo Ukrainos, Gruzijos, Islandijos, Suomijos ir Lenkijos prezidentai bei trijų užsienio valstybių monarchai – Norvegijos, Švedijos ir Danijos Karalystės. Kartu su su svečiais iš užsienio choristų atliekamų kūrinių taip pat klausėsi buvęs Lietuvos prezidentas ir premjeras Algirdas Brazauskas su žmona Kristina, premjeras Andrius Kubilius su sutuoktine Rasa, buvęs tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas su sutuoktine Ingrida.
Dainavo visa estrada
Dainų dienos koncertas „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“ prasidėjo visų kartu sugiedota „Tautiška giesme“. Po jos mišrių chorų pasirodymus keitė vyrų chorai, pučiamųjų orkestrai, jaunių, moterų ir merginų chorai. Solo partijas atliko operos dainininkai Vytautas Juozapaitis ir Gintarė Jautakaitė, Povilas Meškėla ir Marijonas Mikutavičius, kurio daina „Pasveikinkim vieni kitus“ vainikavo „Amžių sutartinę“.
Žiūrovai plojimais ir pritarimu palydėjo pučiamųjų orkestrų atliktą Kazio Daugėlos kūrinį „Grokim, šokim ir dainuokim“, kurį sudarė trys visiems gerai žinomos dainos – M. Mikutavičiaus „Trys milijonai“, Giedriaus Kuprevičiaus „Kregždutės“ ir Vytauto Kernagio „Mūsų dienos kaip šventė“, taip pat Povilo Meškėlos dainą „Mes – jėga“, kūrinius „Saulėlydis tėviškėje“ (pagal Nijolės Tallat-Kelpšaitės eiles), „Lietuva“ (pagal Justino Marcinkevičiaus kūrybą).
Bene visos finalinės dalies dainos – „Lietuviais esame mes gimę“, „Tėvynė dainų ir artojų“, „Kur giria žaliuoja“, „Lietuva brangi“, „Dieve, laimink Lietuvą“, kurias atliko suaugusiųjų ir jungtiniai chorai, buvo pasitiktos audringais plojimais, o žiūrovai jų klausėsi ir kartu dainavo atsistoję.
Po M. Mikutavičiaus kartu su chorais atlikto kūrinio „Pasveikinkim vieni kitus“ pasibaigus Dainų šventei, jos organizatoriai kvietė dar nesikirstyti namo ir kartu padainuoti keletą dainų.
Pirmoji Dainų šventė įvyko 1924 metų. 2003 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių tradiciją „UNESCO“ pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
Daivos Šalc nuotraukos
