Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė papasakojo, kokios infekcijos dažniausiai kankina vasarą ir koks maistas šiltuoju laiku tampa dažniausia apsinuodijimų priežastimi.
Pasak S. Žukauskaitės-Šarapajevienės, bakterinės žarnyno infekcijos dažniausiai pastebimos vasarą, o pirmoje vietoje – kampilobakteriozė. NVSC duomenimis, 2020 m. buvo užregistruoti 419 salmoneliozės ir 687 kampilobakteriozės atvejai.
Vis dėlto, sako specialistė, tikėtina, kad užsikrėtimų atvejų daugiau.
„Tikėtina, kad realus žarnyno infekcinių ligų skaičius yra didesnis, nes ne visi asmenys dėl išsivysčiusių virškinamojo trakto veiklos sutrikimų kreipiasi į medikus. Svarbu paminėti, kad mažiems vaikams, vyresnio amžiaus asmenims bei asmenims su nusilpusia imunine sistema ligos simptomai gali būti sunkesni ar ryškesni. Dažniausiai šios asmenų grupės ir patenka į oficialią statistiką“, – sako ji.
Salmoneliozė, sako specialistė, pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pykinimu ir vėmimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos požymiai dažniausiai išsivysto po 12–72 valandų po užsikrėtimo, o užsikrėsti galite paprasčiausiai tinkamai nenusiplovę rankų.
„Apskritai žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama per nešvarias rankas, fekaliniu-oraliniu keliu, vartojant patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą. Vasarą, dėl aukštesnės aplinkos temperatūros, natūraliai susiformuoja palankesnės sąlygos įvairių ligas sukeliančių mikroorganizmų ar jų toksinų dauginimuisi maisto produktuose, jeigu jie laikomi netinkamai ar vartojami netinkamai paruošti“, – aiškina S. Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Kuo dažniausiai apsinuodijama?
Apsinuodijimų priežastimi, pasak specialistės, dažniausiai tampa greitai gendantis, netinkamai laikomas, ruošiamas ar tvarkomas maistas.
Vasarą, sako ji, atkreipti dėmesį ir rūpestingai vartoti turėtumėte įvairius kreminius gaminius, pieno produktus, mišraines su majonezu, nepakankamai termiškai apdorotus gyvūninės kilmės maisto produktus, privengti reikėtų ir karšto rūkymo mėsos ar žuvies gaminių.
Norėdami išvengti susirgimų, turėtumėte nepamiršti laikytis tinkamos rankų higienos, plauti rankas prieš valgant, prieš tvarkant maistą, pasinaudojus tualetu, gerai nuplauti vaisius ir daržoves. Vis dėlto, būnant gamtoje, nesusigundykite nuplauti daržovių upės ar ežero vandenyje
Specialistė pataria nevartoti žalios ar nevisiškai apdorotos mėsos, žalių kiaušinių bei nepasterizuoto pieno, o užšaldytą maistą atitirpinti turėtumėte šaldytuve, ne kambario temperatūroje.
Vasarą paruoštą maistą kambario temperatūroje patartina laikyti ne ilgiau kaip 2 valandas, o vykdami poilsiauti rinkitės produktus, kurie ilgai negenda. Reikėtų vengti ir maisto pirkimo vietose, kuriose neužtikrintos saugios maisto tvarkymo sąlygos.
