Žinome, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligoms įtaką daro pernelyg aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į, rodos, nežymius veiksnius, kurie neretai dar labiau sustiprina neigiamą šių priežasčių poveikį.
Nepastebimas stresas
Stresas, kurio mes net nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiškios psichologinės perkrovos. Taip yra pareiškę Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai. Kaip parodė jų atlikti tyrimai, praktiškai bet koks stresas, net jeigu jis subjektyviai vertinamas, kaip kažkas nereikšmingo, ženkliai padidina kraujo spaudimą, ypač tiems žmonėms, kurių širdies ir kraujagyslių sistema yra hiperaktyvi (tai reiškia, kad, palyginti su kitais žmonėmis, atsakydamas į bet kokį išorinį poveikį, jų kraujospūdis staigiai pakyla). Rezultatas: kiekvienas stresas įdeda savo dalį į aterosklerozės ir hipertonijos rizikos veiksnių „taupyklę“, o tai gali baigtis infarktu ir insultu.
Normalus kraujospūdis taip pat gali būti per didelis
Net laikomas normaliu arterinis kraujo spaudimas gali būti pavojingas. Kaip leidinyje „New England Journal of Medicine“ skelbė Didžiosios Britanijos mokslininkai, spaudimas, kurio viršutinė riba – 130–139 , o žemutinė – 85–89, kurį kardiologai paprastai įvardija kaip aukštą normalų, susijęs su padidėjusia komplikacijų rizika.
Mokslininkai ilgai stebėjo 7 tūkstančius žmonių. Šis didžiulis tyrimas prasidėjo dar 1948 metais. Buvo nustatyta, kad, palyginti su tais, kurių spaudimas buvo optimalus, žmonės, turintys aukštą normalų spaudimą, 1,5–2,5 karto dažniau kentė širdies ir kraujagyslių susirgimus.
Atsižvelgdami į šiuos duomenis, gydytojai žmonėms, turintiems aukštą normalų kraujo spaudimą, rekomenduoja imtis tam tikrų veiksmų, atitolinančių širdies ligas. Reikėtų laikantis dietos ir darant pratimus atsikratyti viršsvorio, sumažinti natrio vartojimą, kasdieniame maisto racione padidinti vaisių ir daržovių kiekį.
Aterosklerozės priežastis – ne cholesterolis, o chroniškos infekcijos
Mokslininkai seniai žino apie tai, kad aukštas cholesterolio lygis kraujyje (hipercholesterinemija) pats vienas nėra aterosklerozės priežastis. Tam, kad biocheminiai sutrikimai paskatintų kraujagyslėse aterosklerozinių plokštelių gamybą, būtina kelių veiksnių sąveika. Vienu iš jų, kaip pastebima, yra chroniški infekciniai susirgimai. Šį teiginį patvirtina tyrimų, kuriuos atliko Mainco (Vokietija) universiteto kardiologai, rezultatai. Medikai ištyrė 572 žmonės, kenčiančius nuo vienos ar kitos (stenokardijos ar miokardo infarkto) išeminės širdies ligos formos, ieškodami infekcinių ligų – paprastos 1 ir 2 tipo pūslelinės viruso, citomegaloviruso, viruso Epštein – Bar, Heemophilus influenzae*, Chlamydia pneumonine*, Mycoplasma pneumonine* ir Helicobacter pylori* sukėlėjų. Pasirodė, kad infekcinio proceso sunkumas ir sukėlėjų, esančių organizme, skaičius tiksliai siejasi su išeminės širdies ligos būkle. Tai, jei žmogaus kraujyje yra 2 – 3 iš anksčiau minėtų antikūnų, tai tikimybė, kad jis mirs nuo infarkto lygi 3,1 proc. Jei jo organizme vienu metu rasti 4 arba 5 infekcijų požymiai, tai mirtingumas išauga šiek tiek daugiau kaip tris kartus (9,8 proc.) O jei patogeninių mikrobų yra 6 – 8, mirties tikimybė siekia iki 15 proc.
Kol kas mokslininkai negali nustatyti, kaip veikia mechanizmas, siejantis infekcijas ir aterosklerozę. Pagal visuotinai priimtą nuomonę, kai žmogaus organizme yra patogeninių mikrobų, tai sukelia silpnai išreikštą uždegiminę reakciją, pažeidžiančią kraujagysles ir įtakojančią cholesterolio kaupimąsi ant jų sienelių. Yra duomenų ir apie tiesioginį kai kurių mikroorganizmų, pvz. Ch. pneumonine*, poveikį cholesterolio apykaitai.
Apie bakterijas:
Haemophilus influenzae – bakterija, kurios sukeltos infekcijos yra labiausia invazinės. Ji gali sukelti bakteremiją (bakterijų buvimas kraujyje), gyvybei pavojingą epiglotitą (antgerklio uždegimą), pneumoniją (plaučių uždegimą) ir meningitą (smegenis gaubiančių dangalų uždegimą).
Chlamydia pneumonine ir Mycoplasma pneumoniae sukelia kvėpavimo takų infekcijas: faringitą, bronchitą, plaučių uždegimą.
Helicobacter pylori sukelia daugiau nei 90 proc. dvylikapirštės žarnos opaligės atvejų ir apie 80 proc. skrandžio opaligės atvejų.
Ch. pneumonine: dažniausiai ši bakterija sukelia bakterinį plaučių uždegimą.
