Ji patvirtino, kad valdantiesiems kyla klausimų dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) kai kurių veiklų, kurios buvo aprašytos neseniai išleistoje dviejų žurnalistų knygoje. Todėl, pasak premjerės, apie tai, matyt, bus galima kalbėtis Seime. Tiesa, ar bus kuriama kokia nors komisija, premjerė pasakyti negalėjo.
„Klausimus verta užduoti, bet kokia forma? Seimo statutas numato įvairių formų: galima pareigūnus kviestis į tribūną, galima į komitetus. Tikiuosi bus paskirtas ir žvalgybos ombucmenui, jis taip pat galės užduoti klausimus. <...> Parlamentas laisvas apsispręsti, kaip užduoti klausimus. O klausimų yra“, – sakė premjerė.
Paklausta, kodėl tada nebuvo kuriama komisija dėl galimo informacijos nutekinimo Kristijonui Bartoševičiui, ji atsakė, kad tai – skirtingi dalykai, nes K. Bartoševičiaus atveju kalba eina apie baudžiamąją bylą, o VSD atveju, apie įstaigą, kuri atskaitinga Seimui.
„Tiesą sakant Seimas nebūtų galėjęs aiškintis pačios bylos, o čia mes kalbame apie instituciją, kuri yra tiesiogiai atskaitinga Seimui. Kai kuriuos dalykus gali aiškintis kitos institucijos, bet kai ką ir Seimas. <...> Nesiūlau nieko suvedinėti į asmenis, nes tai netinkamas vertinimas. <...> Esu įsitikinusi, kad VSD, kaip institucija, daro svarbų darbą, apsaugo valstybę. Tai nesusiję su mano asmenine nuomone (apie VSD vadovą)“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį paskelbė pradėjusi rinkti parašus sukurti laikinajai komisijai, kuri aiškintųsi aplinkybes dėl galimo informacijos nutekinimo apie ikiteisminį tyrimą buvusiam parlamentarui K. Bartoševičiui.
Paklausta apie Ukrainą, ji pripažino, kad pavojinga tendencija galvoti, kaip po karo reikės bendradarbiauti su Rusija, Vakaruose yra gaji. Pasak premjėrės, regis Vakaruose formuojasi dvi stovyklos, viena, kuri nori pergalės, o kita – kuri nori kažkaip viską pabaigti. Ji pripažino, kad situacija yra sudėtinga.
„Pasirodo signalai, kurie gali neraminti. Kurie gali sudaryti tokį įspūdį, kad viena vertus Ukrainai yra teikiama daug paramos, dabar daug paramos keliauja. Dideli lūkesčiai dėl kontrpuolimo, kurį turbūt planuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. <...> Pasigirsta karts nuo karto, jūs irgi tą turbūt girdite, tokių kalbų, kad kažkaip reikės kurti kažkokią saugumo sistemą su Rusija. Kas mano supratimu yra klaidingas mąstymas“, – sakė premjerė.
Ragino ateiti į rinkimus
Iš anksto savivaldos rinkimuose balsavusi premjerė taip pat sakė, jog jai svarbiausia, kad Vilnius toliau plėtotųsi kaip europietiškas miestas.
„Mano lūkesčiai, kad Vilnius ir toliau liktų miestas, apie kurį Gediminas rašė savo laiškuose: miestas, kuris atviras, laukiantis visų, kurie yra geros valios žmonės, nesvarbu, kokios kilmės, tautybės, ką jie veikia, kad čia vietą galėtų rast kiekvienas“, – žurnalistams po balsavimo Vilniaus miesto savivaldybėje sakė premjerė.
Pasak jos, Vilniui plečiantis jo vadovybė turi spręsti praktines problemas, tokias kaip kamščiai ir panašias, kurti infrastruktūrą.
„Bet svarbiausia, kad Vilnius toliau plėtotųsi kaip europietiškas miestas, tas man yra pats svarbiausias dalykas“, – pažymėjo ji.
Ji taip pat ragino žmones ateiti į rinkimus, nes tai – galimybė pareikšti savo valią ir lemti ateities sprendimus.
„Sėdėt ant sofos ar kariaut feisbuke, bet niekada neateit iki balsadėžės nėra piliečio savybė. Pilietis, tada, kai nori kažką spręsti, lemti, rinkimai yra būdas tai daryti“, – sakė premjerė.
Vyksta išankstinis balsavimas
Sekmadienį į savo savivaldybės rinkimų apylinkę atvykti negalintys rinkėjai ketvirtadienį dar gali balsuoti iš anksto. Balsavimas iš anksto savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose vyks nuo 7 val. iki 20 valandos visuose Lietuvoje savivaldybių pastatuose.
Didžiuosiuose miestuose yra įrengta daugiau išankstinio balsavimo vietų: Vilniuje, be savivaldybės Konstitucijos prospekte, dar galima balsuoti Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre (Saulėtekio al. 26), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų bei miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje. Vilniaus rajono savivaldybė rinkėjus kviečia į dvi balsavimo vietas – savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50) ir Nemenčinės daugiafunkciniame kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinėje). Kaune išankstinis balsavimas organizuojamas Kauno miesto savivaldybės pastate (Laisvės al. 96), S. Dariaus ir S. Girėno stadiono pastate (Perkūno al. 5) ir Kauno rajono savivaldybės pastate (Savanorių pr. 371).
Balsuoti iš anksto rinkėjai gali bet kurioje šalies savivaldybėje, tačiau rinkimų dieną, sekmadienį, tokios galimybės jau nebus – rinkėjai turės atvykti į tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkimų apylinkes 7–20 valandomis.
Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams numatytas balsavimas organizuojamas specialiuosiuose punktuose, jis tęsis iki penktadienio. Kovo 1–3 dienomis balsavimas specialiuosiuose paštuose vyksta ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose, bausmių atlikimo vietose.
Nuo penktadienio rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės. Kaip ir anksčiau, taip ir šių rinkimų metu, balsuoti namuose galės rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų. Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – bus balsuojama rinkimų apylinkėse, jos darbą pradės 7 val. ryto ir veiks iki 20 val. vakaro. Einant balsuoti rinkėjui reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: pasą, asmens tapatybės kortelę.
Taip pat tinka ir kiti Lietuvoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, diplomatinis pasas ir panašiai. Teisę balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turintys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai kartu su savo asmens dokumentu turėtų atsinešti ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Kitų valstybių piliečiams kartu su savo asmens dokumentu reikės pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Iš viso savivaldybių tarybų ir merų rinkėjų sąrašuose įrašyti 2 mln. 385 tūkst. 262 rinkėjai. Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.
