Pasak jos, šiuo metu gali smarkiai išaugti dezinformacijos kiekis, tad ji ragino lietuvius būti budriems. Ji taip pat tvirtino, kad dabartinėje perspektyvoje, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje skamba nauju aktualumu.
Spaudos konferencijos metu premjerė pripažino, kad situacija Ukrainoje sparčiai keičiasi. „Svarbu žinoti, kaip Ukrainai sekasi, bet svarbiausia noriu pakalbėti apie situaciją Lietuvoje. Įsigaliojo Lietuvoje nepaprastoji padėtis, bet ne todėl, kad mums ar verslams kiltų grėsmė, sakyčiau net priešingai. Į Lietuvą vyksta ginkluotė ir kariai iš partnerių, tai didina saugumą“, – sakė premjerė.
Nepaprastosios padėties, pasak premjerės, reikėjo tam, kad būtų galima ramiai stebėti situaciją, galimai pasiruošti kibernetinėms atakoms ir kitokio plauko netiesioginėms grėsmėms.
Tiesa, tokių bandymų, pasak I. Šimonytės, kol kas nėra pastebėta, stebimas tik padidėjęs dezinformacijos kiekis informacinėje erdvėje, bet tai – nestebina.
Ragina nešturmuoti bankomatų
Ji taip pat sakė, kad galima matyti žmonių susirūpinimą, nerimą, padidėjo grynųjų pinigų išėmimai iš bankomatų, skubama užsipilti daugiau degalų. Tai, pasak premjerės, žmogiškai suprantama, bet tikrai nėra reikalinga šiuo metu.
„Esame pastebėję šiokį tokį suaktyvėjimą žmonių pasiimant grynuosius pinigus iš bankomatų“, – teigė I. Šimonytė.
„Tokia reakcija yra žmogiška, čia kiekvieno žmogaus apsisprendimas, kiek jis nori turėti kišenėje ar namuose grynųjų pinigų, bet vis dėlto reikėtų, matyt, nepervertinti būtinybės tai daryti ir tai daryti dabar“, – pridūrė ji.
Premjerė ragino nesijaudinti, jeigu viename ar kitame bankomate pritrūks pinigų.
„Jeigu atsitiks taip, kad atėję į kažkokį bankomatą nerasite ten grynųjų pinigų, kadangi dėl didelės paklausos gali susidaryti tokie momentai, kad kažkurie bankomatai dar nebus papildyti dėl logistinių problemų, jokių kitų problemų tikrai nėra“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė teigė pinigų išsigryninimo problemą aptarusi su Lietuvos banko valdybos pirmininku.
„Situacija yra stebima ir kontroliuojama. Grynieji pinigai atvežami ir tai, kad skaičius išsiėmimų yra padidėjęs, yra faktas, bet nereikėtų dėl to nerimauti - šitoje srityje realių problemų nėra. Žmonių nusiteikimas gali veikti tokius dalykus“, – tvirtino I. Šimonytė.
Paklausta ar Ukraina palikta viena, kaip sakė Ukrainos prezidentas, premjerė tai neigė.
"Aš nesutikčiau su tokio fakto konstatavimu, bet aš visiškai suprantu emocinį foną, kurio aplinkybėmis prezidentui Zelenskiui tenka vadovauti savo šaliai ir apeliacija į tai, kad tie pasaulio lyderiai, kurie galbūt dar iki galo neprarado iliuzijų, kad šitą situaciją galima kažkokiais pokalbiais deeskaluoti, kad jie tas iliuzijas kuo greičiau prarastų“, – aiškino premjerė.
Ji taip pat pasidžiaugė, kad Vidaus reikalų ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis surado mechanzmą, kaip padėti ukrainiečių pabėgėliams ir įgalinti Lietuvos žmones prisijungti prie pagalbos. Lietuviai noriai jungiasi prie iniciatyvų priimti pas save gyventi ukrainiečius.
Premjerė pripažino, kad esant dideliam pabėgėlių skaičiui, ypatingai, jei jis kaupsis kaimyninėse valstybėse, šią naštą reiks pasidalinti. Tokiu atveju būtų svarstoma siųsti autobusus parvežti nuo karo bėgančius žmones į Lietuvą.
Lietuvių Ukrainoje yra
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas spaudos konferencijos metu pranešė, kad Ukrainoje šiuo metu gali būti apie 3 tūkst. lietuvių, tiesa šis skaičius gali būti ne visai tikslus, nes būtent tiek lietuviškų mobiliųjų telefonų numerių šiuo metu yra Ukrainoje, realus skaičius lietuvių, esančių ten, gali būti mažesnis. Į ambasadą kol kas kreipėsi tik apie 300 žmonių.
„Taip, yra ir judančių Lietuvos link. Šiuo metu jiems Lvivo garbės konsulate ir konsulų pasienio punkte yra išdavinėjami dokumentai“, – teigė M. Adomėnas.
Pasak jo, kol kas nėra duomenų apie Ukrainoje įstrigusius lietuvius, tačiau vykstantieji namo susiduria su kamščiais pasienyje.
„Negirdėjome, kad būtų kokių nors atvejų, kad būtų įstrigę ten, iš kur negali išjudėti. Be abejo, visas judėjimas Ukrainoje, kur vyksta stichinis vykimas Vakarų kryptimi, yra gerokai suvaržytas, suprantama, prie sienų yra dešimčių kilometrų eilės, kaip matėme iš reportažų, tai jie patenka į tą patį procesą“, – kalbėjo viceministras.
Jis tuo pačiu dar kartą paragino Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius išvykti iš šios šalies.
Viceministras taip pat sakė, kad šiuo metu svarstoma ar nereiktų Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje paskelbti persona non grata. Tai esą derinama su kitų šalių pareigūnais, norima, kad tokį žingsnį žengtų ne viena šalis.
„Dėl Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje išsiuntimo arba paskelbimo persona non grata derinamės su bendraminčiais. Toks veiksmas turėtų prasmę, jeigu tai būtų kolektyvinis Europos, NATO šalių atsakas į Rusijos agresiją. Tas procesas vyksta“, – sakė M. Adomėnas.
Rusijos ambasadorius Aleksejus Isakovas ketvirtadienį buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, jam pareikštas protestas dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.
„Karo paskelbimas Europai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis.
Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius, o sostinės centre anksti penktadienį griaudėjo galingi sprogimai, vyriausybės pavadinti „šiurpiais raketų smūgiais“.
Sprogimais Kijeve prasidėjo antroji smurto diena. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo dešimčių gyvybių, o mažiausiai 100 tūkst. žmonių privertė palikti savo namus.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės atsakė sankcijų salvėmis, bet Rusijos pajėgos atrodo ketinančios penktadienį tęsti puolimą po virtinės svarbių strateginių pergalių pirmąją invazijos dieną „Šiurpūs rusų raketų smūgiai Kijevui“, – po Kijeve penktadienį prieš aušrą nugriaudėjusių sprogimų socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Praėjusį kartą mūsų sostinė kažką panašaus patyrė 1941 metais, atakuojama nacių Vokietijos. Ukraina nugalėjo tą blogį ir nugalės šitą“, – pridūrė ministras.
Pasak Ukrainos prezidento Vologymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais. Vėliau sakydamas kalbą jis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“. „Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė jis.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje. NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą.
Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą.
