„Iki šios stadijos pagrindinė diskusija buvo apie tai, kad kas parašyta Stambulo konvencijoje, <...> neatitinka šeimos apibrėžimo, santuokos dar kažko. Kaip partnerystės įstatymo atveju. Visą laiką girdime teiginį, kad neatitinka Konstitucijoje pateikto šeimos apibrėžimo, nors Konstitucija labai aiškiai apibrėžia, kas yra santuoka, o kas yra šeima yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Bet žmonės kalba ir kalba. Kalba ir apie šitą konvenciją“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, nėra paprastesnio būdo išsiaiškinti, ar Stambulo konvencija prieštarauja Konstitucijai, nei Seimui dėl to kreiptis į KT.
„Aš tikiu, kad kolegos, numanydami, kad bus sunku atrasti kažkokias prieštaras, pradeda kažkaip kitaip tą savo argumentaciją dėstyti. Bet visos tos tezės, kurios yra kreipimąsi surašytos, yra iš esmės tai, ką teigia konvencijos ratifikavimo oponentai ir galima paprašyti KT ta tema pasisakyti. Tai yra sprendimas, kuris leistų uždaryti šitą klausimą. Toliau būtų politinės valios apsisprendimas, ar eiti į pati ratifikavimą. Tada diskutuotume, kam čia atrodo, kad jų vertybių neatitinka, kam dar kažko neatitinka, kam ten kažkokios lytys vaidenasi be skaičiaus ir be jokios rodos“, – sakė I. Šimonytė.
Jei iniciatyva dėl kreipimosi žlugs, anot I. Šimonytės, tai nereiškia, kad konvencija nebus ratifikuota dar šioje kadencijoje.
„Dokumentai yra Seime. Seimo valios klausimas yra įtraukti kažką į darbotvarkę, nes dokumentai Seimui pateikti dar prezidentės Grybauskaitės“, – teigė premjerė.
Liepos 4 dieną Seimo nariai po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai. Antradienį pritarta po svarstymo. Ketvirtadienį numatyta priėmimo stadija, po kurios parlamentas kreipsis į KT.
Seimo pirmininkės teigimu, KT būtų prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
V. Čmilytės-Nielsen yra sakiusi, kad kreiptis į KT prašė ir konvencijos rėmėjai, ir jos oponentai.
„Pagrindinis klausimas, į kurį mes turime atsakinėti, ar smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje yra problema. Tai yra esminis klausimas. Ne visi tie mitai ir legendos, ne visi tie kliediesiai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, vien per paskutinius du vasaros mėnesius policija sulaukė apie 5 tūkst. pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, apie 3,5 tūkst. smurtaujančių asmenų sulaukė orderių laikinai pasišalinti iš namų.
„Bet čia tik tie, kurie kreipėsi. Už šitos sausos statistikos slepiasi tikri žmonės ir jų asmeninės tragedijos. Realybė dar blogesnė“, – sakė A. Armonaitė.
Pasak politikės, didžioji dauguma pagalbos nesikreipia, smurto faktus slepia, nedrįsta pasisakyti.
Pagal projektą, Konstitucinio Teismo būtų klausiama, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja Stambulo konvencijos normos, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT taip pat pasirašė premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
