Kas yra žarnyno pralaidumas, kaip jis nustatomas ir kokiomis priemonėmis šią problemą reikėtų spręsti naujienų portalui tv3.lt papasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centro gydytoja gastroenterologė, gydytoja endoskopuotoja Agnė Šiatkienė.
Žarnyno pralaidumo požymiai
Pirmiausiai specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad žarnyno veikla turi didelę įtaką žmogaus sveikatai ir gerai savijautai. Pasak gydytojos, žarnynas yra didžiausias mūsų imuninės sistemos organas, kuriame randama apie 80 procentų imuninės sistemos ląstelių.
„Jeigu žarnynas funkcionuoja sklandžiai – esame energingi, žvalūs, sveiki. Tačiau jeigu kažkas veikia netinkamai – kenčia mūsų organizmas. Labiausiai tam įtaką daro gyvenimo būdas ir maistas, kurį mes „įdedame“ į save“, – sako A. Šiatkienė.
Gydytoja paaiškina, kad pralaidaus žarnyno sindromas būklė, kai yra pažeidžiamas plonųjų žarnų gleivinės sluoksnis, į kraujotaką praleidžiantis kenksmingas medžiagas: toksinus, bakterijas, virusus, nesuvirškintą maistą.
„Šios medžiagos patenka į kraujo sistemą ir automatiškai yra sutrikdomas normalus organizmo funkcionavimas“, – pasakoja gastroenterologė-endoskopuotoja.
A. Šiatkienė nurodo, kad vienas pagrindinių pralaidaus žarnyno sindromo požymių yra įvairių produktų netoleravimas. Šias alergines reakcijas gali išduoti tam tikri požymiai.
„Dažniausiai pacientai skundžiasi pilvo pūtimu, virškinimo sutrikimais, pilnumo jausmu. Gali atsirasti ir tokie požymiai kaip maudimas ar skausmas pilve, migrena, antsvoris.
Pajautę kai kuriuos simptomus, žmonės kreipiasi į dermatologus, nes pavalgius tam tikro maisto gali atsirasti patinimas, niežulys, aknė, odos bėrimai“, – atskleidžia gydytoja.
Pasak jos, pralaidaus žarnyno sindromą gali išduoti ir nespecifiniai požymiai: „Taip pat su tuo yra susiję ir įvairūs sąnarių skausmai, artritai, lėtinis nuovargis, depresija. Kartais žmonės sako, kad suvalgę kokio nors maisto kelias dienas jaučiasi kaip nesavi.“
Gastroenterologė-endoskopuotoja įspėja, kad ilgą laiką nekreipiant dėmesio į minėtus simptomus ir negydant pralaidaus žarnyno, gali imti vystytis rimtos ligos.
„Atsiranda grėsmė įvairioms autoimuninėms reakcijoms ir ligoms, kurių vien mityba nebepavyks įveikti ir teks vartoti stipresnius preparatus. Dažniausiai tai yra autoimuninės skydliaukės problemos, autoimuniniai artritai, autoimuninės žarnyno ligos, migrena ir daugelis kitų – komentuoja ji.
Žarnyno pralaidumo priežastys
Pajautę įvairius negalavimus, imame svarstyti, kas galėjo juos lemti. Kalbant apie pralaidų žarnyną, pasak A. Šiatkienės, priežastys dažniausiai priklauso nuo mūsų pačių. Viena pagrindinių priežasčių, lemianti žarnyno pralaidumą, gali būti ir kasdien vartojamas maistas. Kai kurios maisto medžiagos gali sukelti uždegiminius procesus, dėl kurių ilgainiui pažeidžiama žarnyno gleivinė ir žarnynas tampa pralaidus.
„Pirmiausiai, išskirčiau nepilnavertę mitybą ir perdirbtus pusfabrikačius, kuriuos žmonės vartoja skubėti. Gausus cukraus vartojimas taip pat skatina blogųjų bakterijų vešėjimą, provokuoja grybelines infekcijas, kandidozes.
Taip pat norėčiau paminėti ir pieno produktus, nes su amžiumi organizme mažėja fermento, skaidančio pieną. Todėl jeigu žmonės vartoja daug nerauginto pieno, jis nėra labai saugus.
Kai kuriems žmonėms žarnyno pralaidumą gali lemti glitimo, baltymo esančio kviečiuose, rugiuose, miežiuose, vartojimas. Būna, kad kartais iki šiol toleravęs glitimą žmogus staiga ima jo nebetoleruoti“, – pasakoja gastroenterologė-endoskopuotoja.
A. Šiatkienė priduria, kad žarnyno pralaidumui ir kitoms ligoms ateityje įtakos gali turėti ir dažni susirgimai bei infekcijos, kurios pakeičia žarnyno mikroflorą. Taip pat, anot gydytojos, šią problemą gali paskatinti ir perteklinis vaistų vartojimas, sunkios fizinės veiklos, nuovargis bei žalingi įpročiai.
„Svarbu paminėti perteklinį vaistų vartojimą, ypač kalbant apie skausmą malšinančius vaistus, kurie skatina žarnyno pralaidumą. Taip pat atkreipčiau dėmesį į nuovargį, ilgalaikį stresą, sunkų fizinį darbą bei, žinoma, žalingus įpročius, tokius kaip alkoholio vartojimas ar rūkymas“, – pasakoja gastroenterologė-endoskopuotoja.
A. Šiatkienė priduria, kad pajautus minėtus negalavimus vertėtų išsitirti, ar organizmui netrūksta kokių nors vitaminų ar mineralų, pavyzdžiui, cinko, geležies ar vitamino B12,. Pasak specialistės, kartais šių reikalingų medžiagų trūkumo užpildymas gali padėti sutvarkyti virškinimo sistemos problemas.
Pralaidaus žarnyno nustatymas
Anot gydytojos, nustatyti pralaidaus žarnyno sindromą nėra lengva. Prieš patvirtinant šią būklę, pacientui yra atliekamas ne vienas išsamus tyrimas.
„Visą laiką reikia atmest organinę patologiją, todėl, pirmiausiai, atliekamas bendras kraujo tyrimas bei išmatų tyrimas. Visada pasižiūrime išmatų tyrime esančias ląsteles, įvertintame, ar nėra uždegimo, kurį reiktų gydyti, slapto kraujavimo bei nesuvirškintų maisto likučių, riebalų, grybelio, taip pat kirminų kiaušinėlių bei parazitinių ligų.
Jeigu yra kažkokie pakitimai, pereiname prie kitų tyrimų, tokių kaip vidaus organų echoskopija. Tą privaloma padaryti, nes dėl pilvo pūtimo gali būti kaltas ir kasos uždegimas ar onkologija. Kartais atliekame žarnyno kolonoskopiją ar skrandžio tyrimą, jeigu viršutinėje pilvo dalyje pastebimas išpūtimas.
Jeigu atlikus visus minėtus tyrimus, nerandama jokių organinių pakitimų, kai kuriais atvejais gastroenterologai pacientams skiria vadinamąjį eliminacijos–provokacijos tyrimą, kuriuo nustatomas jautrumas maisto produktams.
„Šio tyrimo metu 14 dienų eliminuojame maisto produktus, kurie galėjo sukelti panašias reakcijas: gliuteną, pieną, soją, riešutus, kiaušinius ir pan. Tada po dviejų savaičių, įvedant po vieną produktą, galima pastebėti, į ką organizmas labiausiai reaguoja“, – paaiškina gastroenterologė-endoskopuotoja.
Taip pat, prieš nustatant pralaidaus žarnyno sindromą, kai kuriais atvejais gastroenterologai naudoja tyrimą, skirtą nustatyti SIBO sindromui: „Tai storosios žarnos bakterijų perteklius plonajame žarnyne arba bakterijų pertekliaus sindromas, kurį taip pat turime atmesti. Jeigu nustatomas bakterijų perteklius, yra skiriami tam tikri antibiotikai“, – pasakoja ji.
Gydytoja priduria, kad pacientams gali būti atliekamas ir kraujo tyrimas alergenams nustatyti, imunoglobulino G kiekis, kuris susiformuoja, jeigu į organizmą patenka nesuvirškintos maisto medžiagos.
„Jeigu alergologai ištiria, kad žarnyno pralaidumas susiformuoja dėl imunoglobulino G, labai svarbu vengti jį gaminančių maisto produktų, nes tik taip galėsime užkirsti kelią uždegiminėms alerginėms reakcijomis.
A. Šiatkienė pamini ir dar gana naują mikrobiotos tyrimą, kuris, pasak specialistės, yra perspektyvus metodas žarnyno pralaidumui nustatyti: „Atliekant tyrimą nustatomi pagrindiniai bakterijų tipai, probiotinės bakterijos, grybeliai. Pacientui pateikiama detali analizė.“
Žarnyno pralaidumo gydymas
A. Šiatkienės teigimu, siekiant atstatyti žarnyno vientisumą, nėra taikomas vienas gydymo metodas. Tačiau bet kuriuo atveju, didžiausias dėmesys skiriamas neigiamas organizmo reakcijas sukeliančių produktų pašalinimui iš mitybos raciono.
„Jeigu nustatomas vitaminų trūkumas, tai reikia juo papildyti organizmą, jeigu kažkokia grybelinė infekcija – skiriami vaistai nuo grybelio, o jeigu yra bakterijų pertekliaus sindromas – tenka paskirti ir antibiotikų.
Tačiau pirmiausiai reikia keisti gyvenimo būdą, pradedant mityba, ir kuriam laikui atsisakyti tų produktų, kurie keičia žarnyno vientisumą: rafinuotų aliejų, perdirbtų gaminių su cheminiais priedais, cukraus, kuris didina grybelio išvešėjimą.
Angliavandenius reikėtų gauti ne iš miltinių produktų, o iš vaisių ir daržovių, kurios turėtų būti ekologiškos. Mėsa, žuvis, paukštiena turėtų būti auginta be antibiotikų. Reikėtų vartoti fermentuotus produktus, raugintus pieno gaminius. Taip pat reikėtų nepamiršti vitamino D ir omega3, kurių galima rasti avokaduose ar gerame alyvuogių aliejuje“, – komentuoja gydytoja.
A. Šiatkienė priduria, kad siekiant išvengti pralaidaus žarnyno sindromo reikėtų vengti vengti streso, sunkios fizinės veiklos, daugiau laiko skirti poilsiui bei atsisakyti nemalonius pojūčius organizme keliančių maisto produktų.
Specialistė pabrėžia, kad mitybos pakeitimas gali padėti pasiekti puikių rezultatų, tačiau efekto nereikėtų tikėtis per greit. Pasak jos, žarnyno vientisumas gali būti atstatomas nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių.
Be to, ir tą patį pasidaryti turi teisę tik vieną kart metuose.
Išvada - Lietuvoje tik privati sveikatos "apsauga"ir tk turintiems pakankamą kiekį pinigėlių, bet ne pensininkams ir dirbantiems už minimumą.
Čia tik dar gausi vaistų nuo aukšto spaudimo, ir tai ne tokių kurie tau tinka, bet kokius nustatė administracija.
Taip, kad tas žarnynas gali ir prakiurti, ne tik kažką praleisti.
