Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą antrai protesto akcijai prieš „Nemuno aušrą“ valdančiojoje koalicijoje. Antrasis „Dešimt tylos minučių“ protestas vyks ateinantį ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje.
Tiesa, šiame dalyvauti partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis nebežada, o praėjusį ketvirtadienį su protestuotojais prie Seimo nesusitikęs socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas išsisukinėja nuo atsakymo.
Politologų įsitikinimu, pokyčių antras protestas teoriškai atnešti gali, tačiau greičiausiai valdančiosios koalicijos sudėtis nesikeis.
Žemaitaitis: „Į kokius renginius eiti ar neiti, aš pasirenku pats“
„Ne, kadangi matom, kad čia partiniu principu organizuojamas mitingas. <...> Į kokius renginius eiti ar neiti, aš pasirenku pats“, – naujienų portalui tv3.lt atsakė, ar atvyks į protestą, „Nemuno aušros“ lyderis.
Tačiau džiaugiasi, kad jau antrą kartą žmonės rinksis neva jį palaikyti.
„Retam politikui skiriamas toks dėmesys. Lietuvoje dar nėra to buvę, kad nepradėjus dirbti valdančiojoje daugumoje žmonės renkasi ir reiškia palaikymą. Kad ateina, reiškia, mano darbą vertina. Tas palaikymas man rodo, kad teisinga kryptimi einu ir man reikia dar daugiau dirbti“, – sakė R. Žemaitaitis.
G. Paluckas nuo atsakymo, ar bus proteste, išsisukinėja.
„Gerbiu žmonių teisę į taikų demokratinį protestą, todėl sveikinu visus, kurie ten susirinks ir turės savo nuomonę. Kaip ir minėjau, gerbiu tokią teisę ir džiaugiuosi, kad žmonės Lietuvoje yra pilietiški įvairiais valstybės valdymo klausimais“, – keletą kartų perklaustas, ar ketvirtadienį susitiks su protestuotojais, žurnalistams prie Prezidentūros atsakė G. Paluckas.
Kas protestu gali būti pasiekta?
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas tikina, jog teoriškai pokyčio dėl antrojo protesto sulaukti įmanoma.
„Pasikeitimų gali būti, nes prezidentui dar reikia teikti ministro pirmininko kandidatūrą Seimui. Tada, kai Seimas pritaria kandidatūrai, prezidentas gali atsiimti teikimą“, – patikino I. Kalpokas.
Tačiau pripažino, jog praktiškai protestas apčiuopiamų pakeitimų veikiausiai neatneš, esą tai daugiau nepritarimo išraiška, kad daliai visuomenės suformuota koalicija nepatinka.
Panašios pozicijos laikosi ir Pilietinės visuomenės instituto vadovė, politologė dr. Ieva Petronytė.
„Galima, aišku, tikėtis, kad tai paveiks Vyriausybės formavimą ir išties socialdemokratai, kaip didžiąją daugumą turinti partija, atsižvelgs į visuomenės nepalankumą, tiktai galbūt ne taip tiesiogiai atsisakydami „Nemuno aušros“, kaip koalicijos partnerės, bet gali būti derybinis svertas santykyje su partija“, – svarstė I. Petronytė.
Tiesa, šis protestas, politologės galva, užsienio kontekste gali padėti atsverti kontroversišką valdančiosios daugumos formuojamą žinutę, mat užsienio partneriai kritikavo „Nemuno aušros“ buvimą tarp valdančiųjų nuo pat pradžių.
Protestas vyks darkart, nes jaučiasi neišgirsti
„Organizatoriai nurodė, kad proteste dalyvaus iki 5 tūkst. žmonių, tokiam skaičiui dalyvių leidimas ir bus išduotas“, – BNS pirmadienį nurodė sostinės savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Į savivaldybę kreipėsi vienas iš pirmosios akcijos „Dešimt tylos minučių“ organizatorių Mantas Meškerys.
„Šįryt turėjom video pokalbį su savivaldybe ir policija ir viską suderinom“, – BNS sakė jis.
Kaip ir pirmąjį kartą, akcija vyks prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje.
„Kadangi pirmą kartą mūsų neišgirdo – pabandykime dar kartą, – rašoma kvietime į mitingą feisbuke. – Mes renkamės, norėdami parodyti, kad yra žmonių, kurie mano, jog politikoje privalo būti raudonos linijos ir padorumo kriterijai. Viena iš jų – nulinė tolerancija antisemitizmui.“
Praeitame proteste Paluckas ir Žemaitaitis nepasirodė
Pirmasis protestas prie Seimo rūmų surengtas per pirmąjį išrinkto parlamento posėdį praėjusį ketvirtadienį, į jį susirinko apie 4 tūkstančiai žmonių.
Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas žadėjęs ateiti pasikalbėti su protestuotojais, jei tam netrukdys balsavimai Seime, galiausiai jame nepasirodė ir teigė, kad jis rengiamas pasisakant prieš rinkimų rezultatus.
Socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ sprendimą dirbti valdančiojoje daugumoje įtvirtino praėjusią savaitę.
Toks jų žingsnis sulaukė kritikos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Siekdami sumažinti reputacinę žalą, valdančiosios partijos į koalicinę sutartį įtraukė įsipareigojimą kovoti „su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu“. Tuo metu pats „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis žada retorikos pokyčius bei pabrėžia būtinybę kovoti su antisemitizmu.
Nepaisant šių žingsnių, G. Nausėda „aušriečių“ įtraukimą į daugumą pavadino klaida ir pabrėžė, kad neskirs partijos narių ministrais.
Konstitucinis Teismas dėl viešų pasisakymų apie žydus ir Izraelį R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad neįvyktų apkaltos procesas, o ketvirtadienį prisiekė kaip naujai išrinktas parlamentaras.
Vilniaus apygardos teisme taip pat nagrinėjama byla, kur R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos kurstymu prieš žydus.
Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.
Komentuodamas prieš jį nukreiptą akciją, R. Žemaitatis sakė, kad tai – konservatorių suplanuotos strategijos dalis.
Nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
