Išnykimą lems optimizavimas
Neretam sunku suskaičiuoti, kiek jis turi programėlių savo telefone. Be to, jas išsirinkti taip pat užtrunka, kadangi šiuo metu jų yra sukurta apie 4.4 mln.
„Jos išnyks tokios, kokios dabar yra. Mes nuolatos „kliksenam“ telefono ekranus, nes turime labai daug poreikių ir jiems patenkinti galime naudoti daug skirtingų programėlių. Laikas, praleidžiamas prie mobilaus telefono, be galo išauga ir tokia statistika šiurpina.
Vizija – dabartines nustosime naudoti tada, kai atsiras daug integruotų programėlių, t. y. tarpusavyje apjungiančių mums reikalingą procesą.
Pavyzdžiui, man reikia nuvažiuoti į Kauną, susitikti su žmogumi ir rezervuoti staliuką. Tokiai dienos užduočiai turiu ieškoti maršruto vienoje programėlėje, kitoje programėlėje patikrinti eismo kamščius arba patikėti „Google“ informacija, tada žmogui išsiųsti kvietimą ar priminimą bei pasitikslinti, ar jis atvyks, rezervuoti staliuką per to restorano programėlę. Sugaišiu mažiausiai 10 min.
Šiai užduočiai palengvinti galėtų būti tiesiog paslauga arba kaip aš vadinu procesas – programėlė „Susitikimas“, kur tiesiog įvesčiau restoraną, laiką ir žmogų. Ir tik tiek. Visa kita susidėliotų savaime.
Šios įžvalgos artėja ir visa milijoninė bendruomenė, kuri kuria tas programėles, pradės jas naudoti kaip procesus, nebebus daug atskirų funkcijų, paspaudimų“, – pasakojo E. Radvilė.
Lietimą pakeis balso komandos
Kyla klausimas, kodėl vis dar neturime tokių programėlių. Mokslininkė primena, kad dar prieš penkis metus retas iš mūsų turėjo išmanųjį telefoną ir naudojo kasdienes programėles. Tačiau technologijų pokyčiai pasieks per artimiausius metus.
„Mes norėsime atsikratyti suvedinėjimo ranka ir bandysim visa tai valdyti balsu. Arba, galų gale, turės lygiagrečiai augti sensorių valdomos programėlės, kurios duomenis turėtų krautis iš aplinkos. Paimkim tą patį pavyzdį - automobilių kamščiai – jau yra įveiklinta įranga, kuri siunčia informaciją, belieka ją imti ir integruoti toliau.
Kai aš pasakoju apie tai žmonėms, kuriantiems tas programėles, dažniausiai sako, kad tai per daug sudėtinga: kokie dar sensoriai, smegenų bangos, tai labiau mokslininkams skirta! Iš tikrųjų nėra taip sudėtinga, tiesiog reikia pradėti dirbti ta linkme: įveiklinti daiktus ir aplinką.
VGTU ruošiasi IT mokyklos atidarymui, kurioje šių ir kitų ateities darbų mokysime vaikus.
Programėlės, kurios yra dabar, tikrai numirs. Nes mes negalim tiek spaudyti, vaikščioti kaip klaustukai palinkę ir nereaguojantys į aplinką. Generuosis viskas į procesą, jis pabus keletą metų, po to duomenys bus imami iš mūsų aplinkos, o galiausiai, mes viską valdysim balsu.
Ko mums labiausiai reikia? Kad kažkas geriau už mus žinotų, ko ir kaip mes norim, nuspręstų už mus. Tad lyg ir einame prie dirbtinio intelekto, kuris iš tiesų irgi yra tik programavimo reikalas. Ir taip jau sulaukiame kelių siūlomų variantų.
Pavyzdys ryte, kad pažadina mane žadintuvas, kai mano kūnas pasiruošęs keltis, o ne kada užsistačiau (kartais tai tik kelių minučių klausimas) ir visas procesas vyksta pagal tai, koks aš esu“, – pripažino VGTU mokslininkė.
Visą išskirtinį pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše.