Vyriausybė Seimui siūlo sausio 11 dieną skubos tvarka apsispręsti, ar pritarti siūlymui įvesti privalomą skiepijimą sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Nemato kitos alternatyvos
Didžiausios valdančiųjų frakcijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Jurgita Sejonienė neabejoja, kad frakcija pritars, jos teigimu, labai teisingiems ir reikalingiems Vyriausybės sprendimams. Be to, parlamentarė palaiko, kad skiepytis privalančių gretos būtų dar praplėstos, tiesa, pati tokio siūlymo teikti neketina.
„Pati sakyčiau, kad būčiau palaikiusi ir tą variantą, kur buvo daugiau grupių į privalomą vakcinaciją įtraukta. Matyt, Seimui bus teikiamas variantas, kuris dabar jau yra Vyriausybės nutartas – dvi darbuotojų grupės – medikai ir socialiniai darbuotojai. Bet aš tai sakau, man atrodo, kad buvo protinga ir daugiau tų grupių, būčiau palaikiusi tą variantą. <...>
Pati tokio siūlymo neteiksiu, bet, jeigu jį kažkas pateiks, palaikysiu. Bet suprantu ir Vyriausybės norą dabar kaip įmanoma švelniau viską daryti“, – tv3.lt sakė J. Sejonienė.
Apskritai konservatorė stebisi, bet supranta, kodėl Vyriausybė pasirinko švelnesnį kelią, nei siūlė anksčiau.
„Šiaip aš suprantu, kodėl jos susiaurintos. Ir matau, kad mūsų Vyriausybė, nors yra labai daug pasisakančių priešingai, yra linkusi kaip įmanoma švelnesnius sprendimus priiminėti. Tai, aišku, situacija dabar nėra tokia grėsminga, bet kol kas ji tokia. Tai suprantu tokį Vyriausybės norą nespausti per daug“, – sakė J. Sejonienė.
Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat ketina palaikyti Vyriausybės projektą. Pasak frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, šiuo klausimu politikai turėtų pasitikėti mokslininkų nuomone.
„Esu matęs, kaip Seimo nariai, politikai užsiima virusologija, epidemiologija ir t. t. Tada jie tampa Kepeniais ir Puidokais. Šitoje vietoje aš noriu elgtis kaip atsakingas politikas ir manau, kad taip elgsis visa mūsų frakcija. Vyriausybė formaliai, juridiškai įpareigota kovoti su tokiais dalykais kaip pandemija. Prie Vyriausybės veikia ekspertų taryba.
Ir čia net ne Ingridos Šimonytės ar Arūno Dulkio siūlymas, tai yra ekspertų siūlymas, kuris keliauja į Seimą. Aš manau, kad mes Seime palaikysime šį projektą. Ne dėl to, kad esame sužavėti, o dėl to, kad patys negalime pasiūlyti kitos alternatyvos. Tie Seimo nariai, kurie siūlo alternatyvas, jos, deja, nesiremia nei mokslu, nei kokia nors praktika“, – tv3.lt sakė E. Gentvilas.
Be to, E. Gentvilas atkreipia dėmesį, kad Lietuva toli gražu nebus pirmoji valstybė COVID-19 pandemijos akivaizdoje įteisinusi privalomus skiepus daliai darbuotojų.
„Aš pasitikiu ekspertais. Aš nepasitikiu savo žiniomis, neturiu supratimo, kaip daryti. Tam yra ekspertai, jie patarinėja Vyriausybei, Vyriausybė kreipsis į Seimą, jeigu matys, kad yra poreikis plėsti privalomo skiepijimo grupes“, – sakė E. Gentvilas.
Bijo visuomenės susipriešinimo
Tuo metu didžiausia opozicinė frakcija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sako neketinanti pritarti privalomam dalies darbuotojų skiepijimui. Frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė mano, kad prievolė skiepytis tik skatina visuomenės susipriešinimą dėl vakcinų.
„Mes išliekame nuoseklūs. Mes visada pasisakėme prieš privalomus skiepus, ir šiuo atveju taip pat. Nes tų bandymų privalomų skiepų buvo ir praeitoje kadencijoje – ir socialdemokratai, ir konservatoriai buvo siūlę. Tai mes visą laiką pasisakydavome prieš privalomus, priverstinius skiepus.
Mes už tai, kad žmonės sąmoningai patys apsispręstų ir kad tas sprendimas nebūtų primestas prievarta, nes mes tame įžvelgiame tokių blogų dalykų, kurie iš tikrųjų... Jau dabar matome žmonių nuomonę prieš skiepus, tai išbalansavo. Mes irgi pasisakome, kad taip, yra skiepai, jie yra reikalingi, bet tai neturėtų būti privaloma“, – tv3.lt sakė A. Norkienė.
Ji taip pat stebisi, kodėl privalomas skiepijimas taikomas medikams – darbuotojams, kurie Lietuvoje pasiskiepiję bene gausiausiai.
„Jeigu jau medikus reikia privalomai skiepyti, tai apie ką mes kalbame, iš tikrųjų? Mes pasitikime medikais, tikrai vertiname jų nuomone. Bet jeigu jų pačių požiūris sako, kad jiems reikia tai kažkaip priverstinai daryti, tai daug ką pasako. Mes vis tik esame prieš prievartą, nes prievarta gimdo dar ir kitus niuansus. Tarkime, kaip matėme, sukčiavimą, apgaudinėjimą – iš to kyla dar baisesnės pasekmės“, – pridūrė A. Norkienė.
Tokios pat pozicijos laikosi ir Darbo partijos frakcija, ketinanti balsuoti prieš Vyriausybės siūlomus įstatymo pakeitimus.
„Ne, Darbo partija yra priėmusi sprendimą, kad bet kokie priverstiniai dalykai nėra priimtini mums ir mes priverstinių skiepų tikrai nepalaikysime“, – tv3.lt sakė frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Pandemijos valdymo alternatyva frakcijos seniūnas įvardija paliktą galimybę arba skiepytis, arba testuotis. Politiką taip pat stebina Vyriausybės sprendimas galimybių paso nebeišduoti po serologinių tyrimų.
„Jeigu būtų paliktas tiek pasirinkimas skiepytis ar testuotis, tai to pilnai, mūsų nuomone, užtektų. Ir visuomenėje būtų mažesnis susipriešinimas. Juo labiau, kad ir visa statistika rodo, kad testavimas yra būtinas.
O mes dabar tokiais nesuprantamais nutarimais, pavyzdžiui, Vyriausybės priimtas sprendimas, kad nesvarbu, kiek tu turi antikūnų, privalai skiepytis, parodo, kad logikos šitame priimtame sprendime nėra“, – sakė V. Fiodorovas.
Be skiepo negalėtų dirbti
Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengusi projektą, kuris numatė privalomą skiepijimą ir švietimo, viešojo administravimo sektorių darbuotojams bei kariuomenei, tačiau jų naujausioje versijoje atsisakyta.
Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu: jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų vasario 14 dieną.
