Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, 2022 m. gruodį tuometinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paskelbė, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. visos bendrojo lavinimo mokyklos ir darželiai turės priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais, nors kai kuriose iš jų šiuo metu vis dar nėra nė vieno specialisto ar tinkamų sąlygų tokiems vaikams ugdytis.
„Kitaip tariant, visos mokyklos ir darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui“, – nurodoma žurnale „Reitingai“.
Tiesa, apie įtraukųjį ugdymą buvo kalbama ir anksčiau – švietimo įstatymo pataisos buvo priimtos dar 2020 m., vadovaujant tuometinio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio vyriausybei. Taip pat, Lietuva 2010 m. ratifikavo Jungtinių Tautų žmogaus su negalia teisių konvenciją, o 2016 m. JT žmogaus su negalia teisių komitetas skatino nedelsiant įtraukti specialiųjų poreikių vaikus į bendrojo ugdymo sistemą.
Nepaisant planų rengti bendrą ugdymą visiems mokiniams, specialiąsias mokyklas nuspręsta palikti.
„Laikomasi nuostatos, kad vaikas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, turi būti ugdomas ten, kur geriausiai būtų tenkinami jo ugdymosi poreikiai ir švietimo pagalbos reikmės. Nors dauguma vaikų mokosi integruotai kartu su visais, tačiau kai kuriais atvejais mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius ir pagalbos reikmes geriau gali tenkinti specialiosios paskirties mokyklos, klasės“, – pažymi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Reitingų“ duomenimis, iš 320 tūkst. mokinių Lietuvoje vienokių ar kitokių specialiųjų ugdymosi poreikių turi daugiau nei 70 tūkst. Iš jų beveik 65 tūkst. mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, daugiau nei 2 tūkst. – specialiosiose.
Tiesa, tikrasis spec. poreikius turinčių mokinių skaičius nėra žinomas, mat dalis tėvų slepia vaikų problemas, bijodami diskriminacijos.
Susiduriama su pasipriešinimu
Nepaisant tarptautinių įsipareigojimų, Lietuvoje įtraukiojo ugdymo reforma susilaukė nemažai pasipriešinimo. Gruodžio 14 d. Seime buvo registruotas švietimo įstatymo 14, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo projektas, o gruodžio 21 d. Seimas pritarė šio projekto pateikimui.
Pagal šį projektą siūloma keisti tris dalykus:
- Pirmiausia, siūloma pedagoginei-psichologinei tarnybai suteikti galimybę asmenims, turintiems „didelius ar labai didelius“ spec. ugdymo poreikius, rekomenduoti ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems spec. ugdymosi poreikių.
- Antruoju punktu siūloma savivaldybėms pavesti užtikrinti pakankamą, kuriose užtikrinama galimybė, atsižvelgiant į spec. poreikius mokytis kartu, tinklą. Įstatymas nedetalizuoja, ką reiškia kiekvienoje savivaldybė esantis „pakankamas tinklas“.
- Trečiuoju punktu siūloma įstatymą gražinti remiantis nuostata, pagal kurią savivaldybei pavaldžios institucijos turės teisę, prieš tėvų ir vaiko valią, patenkinti mokyklos prašymą leisti atsisakyti priimti, arba suteikti teisę vaikui mokytis į kitą mokyklą dėl jo negalios.
Įtraukiojo ugdymo reformą kritikavo ir kai kurie merai. Pavyzdžiui, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė teigė, jog kai kuriais atvejais mokytojai yra nukentėję nuo specialiųjų poreikių vaikų elgesio.
„Klasės auklėtoja, klasės padėjėja yra suspardytos, jos visos mėlynos. Mokytoją vežėm į priėmimą, mokytojai siuvo ranką. Aštuoniolika vaikų per pamokas turėdavo lįsti po stalu, nes jie paprasčiausiai išsigąsdavo“, – teigė Širvintų merė Ž. Pinskuvienė.
Širvintų merė taip pat teigė, jog kai kurių spec. poreikių vaikų elgesys gali trukdyti kitiems vaikams mokytis.
„Ministras turėtų bent kartą atvažiuoti į bent vieną mokyklą ir pasižiūrėti, kaip iš tikrųjų vyksta darbas. Sakykit, prašau, ar tie vaikai gali klausyti lietuvių kalbos ar matematikos pamokos, kai mato, kad kažkuriam suole kažkas vyksta, mokytoja bando išvesti vaiką“, – kritikos negailėjo Ž. Pinskuvienė.
Panašias nuomones išsako ir kai kurie mokytojai.
„Būna priepuoliai, jie rėkia, gali išvadinti visus kitus atitinkamai tikrai ne pačiais gražiausiais necenzūriniais žodžiais. Jis turėtų būti išvedamas ir panašiai, kas ir kur jį išves? Jei nėra mokytojo padėjėjo, jo niekur ir niekas neišves“, – pasakojo tapatybės neatskleidusi mokytoja.
Kai kurie mokyklų vadovai pastebi, jog nors ir dabar dirba su spec. poreikius turinčiais vaikais, jiems trūksta specialistų.
„Niekaip nerandame psichologo, kitiems metams dar reikėtų mokytojų padėjėjų. Socialinis pedagogas turi nepilną etato dalį. Specialistų (logopedo, spec. pedagogo) kaita vyksta kas keletą metų, nes ir Šiaulių mieste jaučiamas šių specialistų trūkumas“, – aiškino Šiaulių r. Gruzdžių gimnazijos direktorius Juozas Vasiliauskas.
O štai kiti pedagogai teigia, jog nors iššūkių bus, jie yra pasirengę pradėti įtraukųjį ugdymą.
Pavyzdžiui, Vilniaus r. Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos direktorius Algimantas Baranauskas teigė, jog mokykla ne vienerius metus dirba su tokiais mokiniais, o rezultatai „būdavo neblogi“. Kadangi klasėse vidutiniškai yra po 10–15 mokinių, nedidelis jų skaičius yra palankus tokiems vaikams geriau integruotis.
A. Baranauskas pridūrė, kad teigiamos įtakos sklandžiai mokinių integracijai taip pat turi laikas, kada jie ateina mokytis.
„Labai gerai, kai tie vaikai ateina nuo pirmų klasių. Tada kiti pripranta ir nelabai kreipia dėmesio, kad yra kitoks vaikas. Be to, padėti stengiasi ir mokytojai, ir mokytojų padėjėjai“, – pažymi Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos vadovas.
Pakeitimai piktina žmonių su negalia bendruomenę
Trečiadienį Seime vykusios spaudos konferencijos „Kas ir kodėl siekia atšaukti įtraukųjį ugdymą?“ metu Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, jog Seimo siūlomi pakeitimai iš esmės lemtų įtraukiojo ugdymo reformos atsisakymą, be to, nebuvo suderinti su neįgaliųjų asmenų bendruomene.
T. Raskevičiui pritarė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, buvęs Jungtinių Tautų Žmonių su negalia komiteto narys ekspertas ir vicepirmininkas dr. Jonas Ruškus – jis priminė, jog Lietuva tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu įsipareigojo šalinti diskriminacines nuostatas asmenų su negalia atžvilgiu.
„2010 m. ratifikuodama JT žmonių su negalia teisių konvenciją Lietuva viešai teisiškai, moraliai ir visaip kitaip įsipareigojo šalinti žmonių su negalia diskriminacijos apraiškas, taip pat ir švietime. O 2016 m. JT žmogaus su negalia teisių komitetas rekomendavo nedelsti įtraukti spec. poreikių vaikų į bendras ugdymo aplinkas – bendro ugdymo mokyklas. Reikia pasakyti, kad Lietuvoje 2020 m. buvo priimtos progresyvios švietimo įstatymo pataisos, kurios sudarė prielaidas vaikų su negalia įtraukimui į bendro ugdymo mokyklas“, – kalbėjo J. Ruškus.
J. Ruškaus vertinimu, Seimo siūlomos pataisos būtų žingsnis atgal, sisteminės diskriminacijos įteisinimas.
„Deja, siūlomos pataisos rodo, kad esama neaišku iš kur kylančios politinės valios žengti atgal. Ir tos pataisos siūlo regresą žmogaus teisių srityje – grįžti prie to, kas jau buvo įteisinta, dar kartą įtvirtinti sisteminę vaikų su negalia sisteminę diskriminaciją, paneigiant vaikų su negalia teisę mokytis kartu su visais, suteikiant teisę mokykloms, pedagoginei ar psichologinei tarnybai ar kitoms, nuspręsti, kad vienas ar kitas vaikas nėra vertas mokytis kartu su kitais“, – Seimo planus kritikavo J. Ruškus.
Ekspertas taip pat tikino, jog šis sprendimas nulems ir tolimesnę vaikų ateitį – jie gyvens atskirtyje. Jį taip pat stebino Seimo sprendimas nesikonsultuoti su žmogaus teisių ar žmones su negalia atstovaujančių organizacijų ekspertais.
Pavadinčiau tai sunkia diskriminacijos forma, nes šie sprendimai nulems vaikų su negalia ateitį – tai, kad jie suaugę ir toliau gyvens atskirai nuo visuomenės. Labai keista, kad buvo pasiūlytos šios pataisos, kai nebuvo konsultuojamasi su žmonių su negalia organizacijomis, žmogaus teisių ekspertais“, – sakė J. Ruškus
Monika Ošmianskienė – yra „mūsų vaikai“ ir yra „jie“
Seimo neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės teigimu, šiuo metu įtraukiąjam ugdymui oponuojantys žmonės tikriausiai neturėjo galimybių pabendrauti su specialiųjų poreikių vaikais, galimybės su jais kartu mokytis.
„Kas šiuo metu prieštarauja įtraukiąjam ugdymui? Atsakymas yra gana akivaizdus – tai yra tie, kurie patys neturėjo įtraukiojo ugdymo, tie kurie nesimokė su spec. poreikių turinčiais vaikais ir prarado galimybę pažinti įvairovę“, – dėstė M. Ošmianskienė.
Pasak jos, Seimo nariai, siūlantys atidėti įtraukaus ugdymo vykdymą bijp pokyčių, o visuomenei tai bus empatijos testas.
„Be abejo, ši diskusija yra ir apie visuomenės empatiją, atvirumą. Tie, kurie nori atidėti ar atšaukti įtraukųjį ugdymą baiminasi naujovių, ar nežinomybės, kurią atneša pokyčiai.
Argumentai dažnai grindžiami išteklių trūkumu, nepakankamu pasirengimu, mokytojų ar mokyklos administracijos apkrovimu, ar netgi įsitikinimu, kad spec. poreikių turintys mokiniai turėtų mokytis išskirtinai specialiosiose mokyklose. Šios pozicijos šalininkai pamiršta, kad įtraukusis ugdymas ne tik teikia naudą spec. poreikių vaikams, bet ir skatina visų besimokančių mokinių toleranciją, empatiją, socialinius įgūdžius“, – aiškino Seimo narė.
Vilmantas Balčikonis – tenka susidurti su atmetimo reakcija
Savo patirtimi pasidalijo ir LNF švietimo komiteto atstovas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas Vilmantas Balčikonis. Pasak jo, pirmiausiai neįgaliesiems tenka susidurti su atmetimo reakcija.
„Tai esu patyręs ir aš. Žinoma, tai buvo seniai, bet kai nuvedė į mokyklą, mokytoja po poros dienų pasakė – šito vaiko aš nemokinsiu, nes jis iš pirmo suolo nemato, kas parašyta ant lentos. Tais laikais buvo tokia praktika – buvo padaryta daug žingsnių ir silpnaregiai dabar mokinasi, yra priimami“, – sakė V. Balčikonis.
Pasak V. Balčikonio, nors padėtis keičiasi, mokyklos vis dar neretai atsisako priimti specialiųjų poreikių vaikus.
„Yra labai daug vaikų, kurių vis dar bijoma, nenorima priimti, nors susitelkusi bendruomenė, švietimo skyrius, tikrai gali pašalinti neperžengiamas kliūtis. Iš mano asmeninės patirties – praėjusiais metais Kaune neatsirado mokyklos, kuri priimtų neregio vaiko į pirmą klasę. Tikrai būta tokių atvejų, nors tai nėra mažas miestas, turintis resursų. Lengva pagrįsti, kad mokyklos neturi resursų, specialistų ir žinių, nors susitelkus ir pasiryžus, šias kliūtis galime įveikti. Nenueikime lengviausiu keliu – žmonių skirstymo ir nepriėmimo“, – pasakojo V. Balčikonis.
Indrė Širvinskaitė – projekto pakeitimų priėmimas būtų ryškus žingsnis atgal
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininko pavaduotojos Indrės Širvinskaitės teigimu, Seimo siūlomi pakeitimai būtų žingsnis atgal – taip esą būtų grįžtama atgal prie medicininio požiūrio į negalią.
„Projektu, be kita ko, siekiama ne sudaryti kuo geresnes sąlygas ir teikti pagalbą mokiniui, ne padėti mokykloms, bet tiesiog suteikti pagrindą nepriimti vaiko, išrūšiuoti vaikus, iš bendro ugdymo sistemą į spec. mokyklų sistemą pagal turimą negalią – taip vietoj žmogaus teisių modelio pereinama prie medicininio. Tai nesuderinama su įtraukiojo ugdymo tikslu, nediskriminavimo principu“, – teigė I. Širvinskaitė.
I. Širvinskaitė. taip pat pabrėžė, jog kiekvieno atvejis yra skirtingas, tad mokyklų pateikiami argumentai, susiję su patirties trūkumu, nėra pagristi.
„Įtraukusis ugdymas nėra baigtinis procesas, tad argumentas, kad ne visos mokyklos yra pasiruošusios ar turi patirties neturėtų būti pagrindas diskriminacinėms nuostatoms. Kaip sako kai kurios mokyklas, pasirengimas iš tiesų prasideda tada, kai vaikas ateina į mokyklą. Todėl atmesti vaiką ant mokyklos durų slenksčio yra diskriminacija“, – sakė I. Širvinskaitė.
Švietimo ministras – numatyti papildomi resursai mokykloms padėti
Apskritojo stalo diskusijos ,,Pasirengimo įtraukiajam ugdymui sėkmės ir nesėkmės Lietuvoje“ metu švietimo ministras Gintautas Jakštas teigė, jog įtraukusis ugdymas yra ilgalaikis procesas, tačiau pirmuosius žingsnius būtina žengti dabar.
„Kiekvienas vaikas yra vertybė. Todėl įtraukusis ugdymas yra vertybinis kaitos procesas. Atkreipiu dėmesį, jog tai yra procesas – nebus tokio taško, ar tokios būsenos, kada galėsime sakyti, kad esame pasiekę įtrauktį, ar kad įtraukties nėra. Tai yra skalė, kuria judame proceso metu. Todėl būtina turėti teisingą kryptį ir ją judėtume, kaip įmanoma sparčiai“, – sakė G. Jakštas.
Švietimo ministras taip pat įvardijo numatytus resursus, kurie padės mokykloms pasiruošti.
„Pirmiausia, smarkiai auginamas švietimo pagalbos finansavimas. 2019 m. švietimo pagalbai buvo skiriama 61 mln. eurų, šiemet 162 mln. Švietimo pagalbos finansavimo augimas lėmė ir tai, kad turime dvigubai daugiau padėjėjų, nei turėjome 2019 m., nuo 2069 išaugo iki 4280, mokyklose atsirado per 620 naujų švietimo pagalbos etatų. Šiemet turime praktiškai rekordinį augimą – skirta 220 naujų etatų Lietuvos mokyklose“, – pabrėžė G. Jakštas.
Įtrauktis
Įvairovė
Tvarumas
Klimato kaina
O ką - gal ir nieko skamba, pvz.: "Eik tu pas Tomą Vytautą ant įtraukties" ..
