Pasak jo kad galėtų padidinti pagalbą Ukrainai Vokietijos parlamentas karą Ukrainoje ir jo pasekmes Europos saugumui turėtų pripažinti nepaprastąja situacija.
„Bundestagas turėtų kuo greičiau priimti rezoliuciją, pagal kurią karas Ukrainoje ir jo rimti padariniai Vokietijos ir Europos saugumui būtų klasifikuojami kaip nepaprastoji padėtis <...>. Kol mūsų parama Ukrainai, kuri šiandien yra svarbesnė nei kada nors anksčiau, nebėra teikiama kitų užduočių, kurias mūsų valstybė turi vykdyti savo piliečių atžvilgiu, sąskaita“, – sako O. Scholzas.
Svarbi Europos pozicija
Scholzo teigimu, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybos nenustebino, tačiau joms „reikia aiškios, greitos ir ryžtingos Europos pozicijos“.
Vokietijos kancleris palaikė D. Trumpo siekį kuo greičiau baigti kovas, tačiau pabrėžė, kad Vokietija „niekada nepalaikys diktuojamos taikos“. Rusijos pergalė ir Ukrainos žlugimas neprives prie taikos, o, priešingai, „kels grėsmę taikai ir stabilumui Europoje ir toli už Ukrainos ribų“.
„Šiandien turime susidurti su tiesa: ką JAV administracijos veiksmai ir pareiškimai reiškia Ukrainai, Europai ir pasauliui. Jei nesiimsime veiksmų, kiltų pavojus mūsų šalies ir mūsų žemyno saugumui. Ir aš neleisiu, kad tai įvyktų šiuo kritiniu mūsų šaliai metu“, – apibendrino O. Scholzas.
Vokietija užima antrąją vietą po JAV pagal ginklų tiekimą Ukrainai. Nuo tada, kai prasidėjo visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą, Berlynas suteikė Kyjivui įvairios pagalbos už 44 mlrd. eurų. 2025 metais iš šalies biudžeto karinei paramai Ukrainai tikimasi skirti dar 4 milijardus eurų, tačiau tai dar nėra patvirtinta vyriausybės.
D. Trumpas surengė pirmąjį oficialų pokalbį telefonu su V. Putinu vasario 12 d., pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas. Po pusantros valandos trukusio pokalbio D. Trumpas sakė sutaręs su Rusijos prezidentu, kad abiejų šalių komandos „nedelsdamos pradės derybas“ kariniam konfliktui išspręsti.
D. Trumpo skambutis Putinui sukrėtė JAV sąjungininkus ES, sakė šaltinis „Bloomberg“. Vienas Europos diplomatas Vašingtono politikos pokyčius pavadino „prevenciniu Ukrainos pasidavimu“.
Iškart po to, kai pasirodė pranešimai apie dviejų prezidentų pokalbį, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos, JK ir ES užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, reikalaudami sėsti prie derybų stalo. Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas atskirai pabrėžė: „bet kuriose derybose [dėl Ukrainos] Europa turi vaidinti pagrindinį vaidmenį“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
