Saugos diržas išrastas anglų inžinieriaus Džordžo Kalio dar 19 a. pradžioje, tačiau pirmasis patentas užregistruotas JAV, 1855 m. Pirmieji saugos diržai nebuvo skirti automobiliams, jų numatyta funkcija – apsaugoti žmones, dirbančius dideliame aukštyje. 20 a. pradžioje saugos diržai vis dažniau buvo pradėti naudoti kariniuose lėktuvuose, o Antrojo pasaulinio karo metu šiose transporto priemonėse jie tapo saugumo standartu.
Keista, tačiau apie saugos diržus automobiliuose susimąstyta tik 20 a. šeštajame dešimtmetyje, kai daktarai ėmė nebesitverti vis augančio skaičiaus pacientų, į ligonines atvykstančių dėl automobilių avarijose patirtų galvos traumų. Pirmoji automobilių gamintoja, pradėjusi ištraukiamus saugos diržus diegti į automobilius kaip saugumo standartą 1958 m. buvo švedų „Saab“ ir jau kitais metais JAV Kongresas priėmė įstatymą, pagal kurį saugos diržai tapo saugumo reikalavimu visiems automobilių gamintojams.
Tiesa, nepaisant reikalavimų gamintojams, dar daug metų įstatymai visame pasaulyje nereikalavo jų segėti vairuotojams ir keleiviams ir tik 1970 m. Viktorijos valstijoje, Australijoje, pirmą kartą pasaulyje priimtas įstatymas, reikalaujantis segėti saugos diržus vairuotojams ir priekyje sėdintiems keleiviams. Laikui bėgant saugos diržai tapo saugumo standartu visame pasaulyje.
Kodėl automobilio gale važiuojantys keleiviai dažnai ignoruoja saugos diržus?
Saugos diržai yra pigiausias ir efektyviausias būdas eismo nelaimės metu išvengti rimtų sužalojimų, tad kodėl ši priemonė taip dažnai ignoruojama? Vairavimo instruktoriaus ir saugaus eismo eksperto Artūro Pakėno teigimu, taip yra dėl psichologinio efekto – žmonės linkę manyti, kad į skaudžias avarijas patenka kiti, bet jiems tai negresia: „Žinoma, žmonės visada tikisi tik geriausio, sėsdami prie vairo niekas nepagalvoja, kad šiandien galbūt paklius į avariją, todėl dažnai elementarios saugumo priemonės ignoruojamos. Tačiau tai neprotinga, juk saugos diržo užsisegimas, veiksmas, trunkantis vos porą sekundžių, gali išgelbėti gyvybę.
Kita problema ta, kad net jei saugos diržus užsisega automobilio priekyje sėdintys vairuotojas ir keleivis, dažnai gale sėdintys keleiviai mano, jog važiuoti neprisisegus diržo yra saugu, atseit smūgio metu apsaugotų priekinės sėdynės. Tačiau nors statistika ir rodo, kad automobilio gale sėdintys keleiviai avarijų metu rimtai sužeidžiami rečiau, nelaimės vis tiek įvyksta. Rimto susidūrimo metu gale sėdintys ir diržo neprisisegę keleiviai rizikuoja taip pat kaip ir priekyje sėdintys asmenys, smūgis į priekines sėdynes gali būti itin stiprus, o sėdint viduryje paprasčiausiai rizikuojama išlėkti pro priekinį stiklą.“
Saugos diržai – išganymas suaugusiems, grėsmė mažiesiems?
Atkreiptinas dėmesys, kad saugos diržai nėra skirti vaikams. Jie negali tinkamai apsaugoti vaikų dėl jų mažesnio ūgio, smulkesnio kūno sudėjimo bei svorio. Negana to, saugos diržai vaikams kelia pasismaugimo grėsmę. Automatiškai įsijungęs įtampos ribotuvo užrakinimo mechanizmas neleidžia atlaisvinti saugos diržo, tad jei taip nutiktų, kai vaikas šį apsivyniojęs aplink kaklą, vienintelė išeitis būtų diržą nukirpti. Siekiant išvengti nelaimių nerekomenduojama vaikų palikti automobilyje vienų, mažiesiems negalima leisti žaisti su saugos diržais, būtina pasakoti apie pasismaugimo grėsmę.
Pagal 2012 m. įsigaliojusius KET pakeitimus, visi vaikai iki 135 cm ūgio turi būti vežami naudojant tik specialias jų ūgiui ir svoriui pritaikytas tinkamos grupės sėdynes, to reikalauja ir bendros Europos Sąjungos taisyklės. Kai kuriose ES valstybėse vaikams pritaikytos sėdynės būtinos iki 150 cm ūgio. Iki šių pakeitimų KET leido ant galinės automobilio sėdynės vežamus vaikus nuo 3 metų amžiaus prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiems.
