Visi Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus bandymai atkreipti Teisingumo ministerijos dėmesį į kapitalinio remonto reikalaujantį uostamiesčio santuokų rūmų pastatą baigiasi institucijų susirašinėjimais.
Ir taip - jau trejus metus iš eilės. Santuokų rūmų padėtis - kuriozinė. Trečią dešimtmetį skaičiuojančios Civilinės metrikacijos skyriaus patalpos priklauso valstybei. Klaipėdos savivaldybė jas valdo patikėjimo teise. Kadangi turtas ne jos, miestas negali skirti lėšų remontui.
Tuo tarpu tikrajam rūmų šeimininkui - valstybei - apsilupęs pastatas ir apgailėtinos darbo sąlygos nerūpi. Remontuoti ji pinigų neskiria, bet ir miestui pastato neatiduoda, nes esą įstatymiškai to padaryti neįmanoma.
Po to, kai „Vakarų ekspresas“ aprašė Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų bėdas, Teisingumo ministerija atsiuntė raštą ir dienraščiui.
Sveikintų pastangas
Jame ministerija išvardijo teisės aktus, kuriais vadovaudamasi negali perduoti valstybinio nekilnojamojo turto uostamiesčio Savivaldybei. Rašte taip pat primenama, jog įstatymai Klaipėdos valdžiai leidžia „daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį“ - atlikti paprastus remonto darbus, tačiau ne kapitalinį remontą.
Klaipėdiečiams pasiūlyta vienintelė išeitis - prašyti Finansų ministerijos Civilinė metrikacijos skyriaus patalpų atnaujinimo projektą įtraukti į Valstybės investicijų programą.
Šis pasiūlymas - ne išsigelbėjimas. 2006 metais to jau buvo prašyta. Apskaičiavus tuomet apsistota ties 5 mln. Lt. Deja, atsakymas buvo neigiamas. Pernai gegužę vėl teiktas panašus prašymas, tačiau per metus viskas pabrango ir tų pačių darbų vertė išaugo iki 5,8 mln. litų. Atsakymo nesulaukta.
Tuo tarpu atsiųstame ministerijos atsakyme lyg pasityčiojimas skamba raginimai, jog jei klaipėdiečiai prašytų lėšų pastatui atnaujinti iš Valstybės investicijų programos, tai ministerija sveikintų „pastangas ir indėlį šioje srityje“.
Lieka tik bandyti
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė per bemaž trejetą metų yra sukaupusi nemažą šūsnį susirašinėjimo su Teisingumo ministerija raštų.
„Taip, gavome tokį patį atsakymą, kaip ir jūs“, - dienraščiui sakė G. Misevičienė.
Anot jos, nelieka kitos išeities, kaip dar kartą tikėtis palankaus Teisingumo ir Finansų ministerijų sprendimo.
Dabar ketinama pakoreguoti jau ne kartą teiktą pastato atnaujinimo projektą ir vėl prašyti skirti lėšų iš Valstybės investicijų programos.
Anot G. Misevičienės, 1980 metais statyti santuokų rūmai jau senokai nebeatitinka jokių tokioms įstaigoms keliamų reikalavimų. Nors buvo pakeisti visi langai bei atnaujintas šilumos mazgas, pastate ir šiandien tebėra šalta.
Vedėjos įsitikinimu, būtinas kapitalinis pastato remontas. Reikia apšiltinti sienas, pakeisti santechniką, elektros instaliaciją, įdiegti energiją taupančią sistemą, atnaujinti vidaus ir išorės apdailą, sutvarkyti aplinką.
Pasak G. Misevičienės, ne visų miestų civilinės metrikacijos skyriai turi panašių problemų. Pavyzdžiui, Kauno santuokos rūmai yra šio miesto Savivaldybės turtas, todėl susirašinėti po keletą metų dėl remontų jiems netenka. O štai Vilniaus bėdos - analogiškos uostamiesčiui. Pastatas pasenęs ir taip pat priklauso valstybei.
Vaida Jutkonė
