Vokiečių žurnalistas J. Rothas išleido knygą „Po spyna esanti byla S: Smolenksas, MH17 ir Putino karas Ukrainoje“, kurioje tikina, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa – teroro aktas. Netrukus knyga turėtų pasirodyti lenkų kalba.
J. Rothui esą pavyko gauti 2014 metų kovo mėnesį parengtą BND darbuotojo dokumentą po pokalbių su aukšto rango Lenkijos vyriausybės nariu ir Rusijos Federacijos saugumo tarnybos (FST) vadovais.
Dokumente kalbama apie tai, kad įvykdyti šį nusikaltimą paprašė aukšto rango lenkų politikas, kuris šiuo klausimu ne kartą kalbėjosi su Maskvoje gyvenančiu FST generolu Jurijumi D.
Interviu portalui svoboda.org knygos „Po spyna esanti byla S: Smolenskas, MH17 ir Putino karas Ukrainoje“ autorius sako, kad lėktuvo katastrofa galėjo būti naudinga ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes niekas Lenkijoje nebuvo tiek antirusiškai nusiteikę, kaip Lechas Kaczynskis ir jo partija. Be to, pasak J. Rotho, tuometinis Lenkijos prezidentas kliudė „Gazprom“ naudingam sandoriui su Lenkija, kurį išsyk po lėktuvo katastrofos pasirašė tuometinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Tiesa, interviu svoboda.org knygos autorius prisipažįsta neturintis nenuginčijamų įrodymų ir mano, kad jie niekada nebus rasti, tačiau prieštaravimai oficialioje versijoje tokie dideli, kad reikalauja tarptautinės komisijos tyrimo.
Katastrofos tyrimas suskaldė lenkų visuomenę
Lėktuvo katastrofos, kuriame skrido L. Kaczynskis, tyrimas, atliktas Maskvos ir Lenkijos valstybinės komisijos, suskaldė lenkų visuomenę, sako LRT Radijo bendradarbė Varšuvoje Nijolė Druto. Jos teigimu, apie 70 proc. lenkų oficialia tyrimo versija netiki.
„Penktadienį penktąsias prezidentinio lėktuvo katastrofos metines Lenkijos vadovai minėjo atskirai nuo opozicijos. Viena to priežastis – katastrofos priežasčių tyrimo eiga, valstybės vadovų pasyvumas arba mėginimas tyla apgaubti visą tyrimą.
Katastrofos priežastis tyrė parlamentinės opozicijos partijos „Teisė ir teisingumas“ įsteigta parlamentinė katastrofos tyrimo grupė. Mėgindami įrodyti, kad katastrofos priežastis buvo sprogimas, jie analizavo oficialiai skelbiamus duomenis. Tačiau šios komisijos tyrimo eiga ir rezultatai centrinėje žiniasklaidoje beveik neatsispindėdavo, o jei apie tai buvo kalbama, buvo tiesiog laikoma pajuokos objektu“, – pasakoja N. Druto.
Pasak LRT Radijo bendradarbės Varšuvoje, lenkų visuomenės nuomonės nuo pat pradžių labai skyrėsi. Pagrindinėje žiniasklaidoje negalėdami pasisakyti kitaip manantys žurnalistai per pastaruosius metus po katastrofos įsteigė naujų opozicinių žiniasklaidos priemonių.
„Lenkijos vadovai visą tyrimą perdavė Rusijai. Opozicija jau tada reikalavo sudaryti tarptautinę komisiją, bet šito buvo atsisakyta. Iki šiol Rusija neatidavė Lenkijai nei lėktuvo nuolaužų, nei juodųjų dėžių originalių įrašų. Informacija žiniasklaidoje apie katastrofą iš esmės pateikiama remiantis tik Maskvos komisijos ir Lenkijos vyriausybinės komisijos versija, kad tai buvo pilotų klaida“, – sako N. Druto.
Ne pirma sąmokslo teorija Lenkijos istorijoje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis teigia neturintis pagrindo abejoti oficialia katastrofos priežasčių versija, kurią pateikė tyrimo komisija. O jei alternatyvios katastrofos priežasčių versijos (Rusijos FST darbas) turėtų pagrindo, Lenkijos valdžia tikrai nebijotų konfrontuoti su Rusija.
„Man atrodo, kad Lenkijos vyriausybė jau dabar su Rusija pakankamai konfrontuoja. Nemanau, kad jie bijotų pripažinti naujus aviakatastrofos faktus, jei tik jų tikrai būtų. Tačiau vertinant tai, kiek tyrimas atitiko juridinius reikalavimus, jis buvo atliktas pakankamai korektiškai. Žinoma, tokiais atvejais visą laiką būna nepatenkintų, tuo labiau kad tai palietė daugybę šeimų.
Kodėl Lenkijos vyriausybė atrodė neryžtingai reaguojanti į problemas įvairiausių versijų kilimo kontekste? Nes, visų pirma, tai buvo politinės kovos įrankis. Opozicija buvo suinteresuota visokeriopai rodyti Vyriausybės neefektyvumą, pataikavimą, kėlė įvairiausias sąmokslo teorijas, dėl ko ta katastrofa galėjo įvykti“, – apie prieštaringas reakcijas ir alternatyvių katastrofos priežasčių versijų atsiradimą kalba Š. Liekis.
Istoriko, politologo Š. Liekio teigimu, su sąmokslo teorijomis susijusių tyrimų per istoriją Lenkijoje buvo gana daug.
„Pavyzdžiui, Vladislavo Sikorskio žūtis 1943 metais. 2008-aisiais, tiriant jo žūties aplinkybes, buvo organizuota darbo grupė. Egzistavo sąmokslo teorija, kad V. Sikorskio nužudymu buvo suinteresuotos Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos vyriausybės. Tačiau tyrimas to visiškai nepatvirtino, nepaisant toliau sklandžiusių sąmokslo teorijų.
O istorija galėjo būti pakankamai paprasta. Pasak aviacijos eksperto Jan Bartelski, lakūno gabentas krovinys buvo blogai pritvirtintas, todėl kilimo metu nuslinko į lėktuvo galą ir užblokavo lėktuvo vairus. Lenkijoje gyvos ir kitos sąmokslo teorijos. Esama ir kito pavyzdžio apie Vladislovą III Varnietį. Buvo svarstoma, kad 1444-aisias jis nežuvo mūšio lauke, nes kūnas nebuvo surastas. Neva kažkas jį vėliau matė Italijoje, buvo kalbama ir tai, kad jis baigė gyvenimą Portugalijoje. Ne taip seniai buvo planų steigti darbo grupę tyrimui. Lenkai sąmokslo teorijomis mėgaujasi kaip ir lietuviai“, – apie sąmokslo teorijas Lenkijos istorijoje pasakoja Š. Liekis.
Pašnekovo teigimu, realybė paprasta – jei esama sąmokslo, apie jį paprastai sužinoma. O J. Rotho knyga, pasak Š. Liekio, prisidės prie politinės kovos ir paskatins abejonių oficialios valstybinės tyrimo komisijos išvadomis bangą.
