Japonija ir anksčiau naudodavosi sukauptomis atsargomis, kad įveiktų stichines nelaimes, tačiau tai pirmas kartas nuo 1995 m., kai atsargos buvo kaupiamos dėl tiekimo grandinės problemų.
Rugpjūtį, po savaitę trukusių atostogų, kelių taifūnų ir įspėjimų apie gresiantį smarkų žemės drebėjimą, kuris taip ir neįvyko, kai kurių prekybos centrų lentynose nebeliko ryžių.
Iš pradžių vyriausybė tikėjosi, kad metų pabaigoje kainos stabilizuosis, nes parduotuves pasieks naujas derlius, tačiau infliacija tęsėsi ir toliau – šį kartą dėl to, kad kai kurie platintojai kaupė ryžių atsargas bijodami, kad jų pritrūks.
Žemės ūkio ministras Taku Eto penktadienį žurnalistams pranešė, kad vyriausybė iš savo milijoninių atsargų atlaisvins 210 tūkst. tonų ryžių.
„Tikiuosi, kad įvertinsite tai kaip mūsų ryžtą bet kokia kaina pataisyti padėtį, kol platinimas vėluoja ir stringa“, – sakė jis.
Aukštos ryžių kainos jau pradėjo keisti kai kurių japonų – pvz., Tokijuje gyvenančios Eriko Kato – valgymo įpročius.
„Vis dar kartais nusiperku ryžių, bet kadangi jie tokie brangūs, kartais pamatau kainą ir padedu juos atgal į lentyną“, – AFP sakė 41 metų Eriko Kato.
Vyriausybės apklausos duomenimis, paskutinę sausio savaitę penkių kilogramų maišas kainavo 3 688 jenas (24 dolerius), o pernai – 2 023 jenas.
Pasipelnymas iš krizės
Įstatymas, kuriuo remdamasi vyriausybė privalo kaupti ryžių atsargas, buvo priimtas 1995 m. – po to, kai dėl itin menko ryžių derliaus prieš dvejus metus pirkėjai nebegalėjo jų nusipirkti.
Masayuki Ogawa, Utsunomiya universiteto dėstytojas, AFP sakė, kad prie dabartinės krizės prisidėjo keletas veiksnių, tarp jų – turizmo bumas ir ryžių stygius, sukeltas ekstremalių karščių 2023 m.
Krizę dar labiau paaštrino platintojai, kurie, kaip manoma, kaupė atsargas tikėdamiesi vėliau pasipelnyti, pridūrė jis.
„Įtariama, kad kai kurie platintojai mėgina pasipelnyti, laukdami kainų šuolio“, – paaiškino jis.
Vis dėlto M. Ogawa mano, kad kainų augimas gali sustoti, jei platintojai po vyriausybės sprendimo bus priversti išleisti į rinką savo sukauptus ryžius.
Pasak jo, atsargų atlaisvinimas yra „sudėtinga operacija“, nes vyriausybės įsikišimas gali turėti įtakos ryžių gamybos stabilumui ir gamintojų pajamoms ilguoju laikotarpiu. Kad būtų išvengta tokio rinką iškreipiančio poveikio, vyriausybė privalo per metus vėl supirkti tokį patį ryžių kiekį.
Per pastaruosius 60 metų ryžių vartojimas Japonijoje sumažėjo perpus ir 2022 m. sudarė maždaug 50,9 kg asmeniui, tačiau jie tebėra labai svarbi japonų kultūros dalis. Ryžių derlius formavo Japonijos kraštovaizdį – jie netgi naudojami šintoistiniuose ritualuose.
Tokijo gyventoja E. Kato sako, kad „kartais tiesiog išsiverda udono arba sobos makaronų“, nes ryžiai brangesni.
Tačiau „ryžiai yra maistas mūsų sielai, – pabrėžė ji. – Ryžiai nepamainomi.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
