Tiesa, ar mokytojai bus pajėgūs ir dirbti, ir mokytis naujų kalbų – lieka neaišku, mat nemažai jų yra vyresnio amžiaus. Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje prasideda rusų kalbos pamoka aštuntokams. Šioje mokykloje ši kalba populiariausia. Šiemet jos mokytis pradėjo pusė šeštokų.
„Tėvai gerai žino rusų kalbą – gali padėt. Aš taip galvoju. Antra priežastis, kad Vilniuje ir Vilniaus rajone paplitusios rusų ir lenkų kalbos, gal dėl to populiaresnė negu vokiečių ir prancūzų, kurių šalia nėra“, – teigia pedagogė Liubov Vežbickienė.
Kretingos Juozo Pabrėžos universitetinės gimnazijos rusų kalbos mokytoja sako, kad dalis moksleivių neretai susidomi rusų kalba net mokydamiesi visai kitos kalbos.
„Kai kurie devintokai ateina pas mane, kurie mokosi vokiečių kalbą, jie ateina pas mane ir prašo, kad juos pamokyčiau rusų kalbos. Jie tiek sąmoningi, kad jiems patinka rusų kalba, dauguma iš jų klausosi rusų muzikos. Ir klausosi tokios gilios muzikos, kaip Viktoro Cojaus“, – tvirtina pedagogė Daiva Firantienė.
Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys rodo, kad, lyginant su 2021 metų rudeniu, šiais mokslo metais rusų kalbos pradėjo mokytis dešimtadaliu mažiau moksleivių. Tokį pokytį greičiausiai lėmė prieš metus prasidėjęs plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą.
Vokiečių kalbos pasirinkusiųjų skaičius šiemet paaugo kone 40 procentų. Prancūzų kalbos šiais mokslo metais pradėjo mokytis 15 procentų daugiau šeštokų. Ima populiarėti ir ispanų kalba, tačiau jos specialistų kol kas trūksta. Pavyzdžiui, Emilijos Pliaterytės progimnazija šiems metams planavo ispanų kalbos pamokas, bet mokytojas pasirinko dirbti gimnazijoje su vyresniais moksleiviais. Tad ministrės verdiktas aiškus.
„Mes visi turime ieškoti sprendimų, nes šiuo atveju rusų kalbos mokyklose tiek, kiek jos buvo, tikrai nebus“, – tikina švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministerija susirūpino, kad rusų kalbos mokytojai ateityje gali likti be darbo. Todėl šių mokytojų klausia, ar jie norėtų įgyti antrą – vokiečių ar prancūzų kalbos mokytojo – kvalifikaciją. Siekdama paskatinti mokytojus, ministerija paruošė 300 eurų stipendijas kas mėnesį.
„Apskritai tendencija yra tokia – mums trūksta mokytojų ir mums labai svarbu, kad mokytojai turėtų dvi kvalifikacijas. Yra tapę norma, kad gali būti matematika ir informacinės technologijos šalia. Tai nėra kažkoks naujas dalykas“, – sako J. Šiugždinienė.
Naujausiais duomenimis, ne tik rusų kalbos norėtų mokyti 264 pedagogai. Jie norėtų įgyti vokiečių, prancūzų, anglų ar lietuvių kalbų, pradinių klasių mokytojo, specialiojo pedagogo ar logopedo kvalifikaciją. 129 mokytojai papildomos kvalifikacijos nenori. Iš viso Lietuvoje dirba apie 900 rusų kalbos mokytojų, taigi ministerija dar laukia maždaug 500 pedagogų atsakymų.
„Manome, kad šie skaičiai dar augs. Šiuo metu mes vykdome apklausą ir sudarysime galimybes valstybei finansuojant kvalifikaciją tobulinti“, – kalba J. Šiugždinienė.
Mokytojai papildomą kvalifikaciją įgytu laisvu nuo darbo metu, tokia galimybė startuos nuo šio rugsėjo. Taigi ministerija tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius: sumažinti mokytojų trūkumą ir paskatinti moksleivius rinktis Europos Sąjungos kalbą, o ne viešojoje erdvėje vis mažiau pagedaujamą rusų kalbą.
„Žinoma, mums labai svarbu, kad daugėtų mokytojų skaičius, kurie galėtų mokyklose mokyti kitų – Europos Sąjungos – kalbų. Tai gali būti prancūzų, vokiečių, kaip prioritetinės. Lenkų kalba“, – kalba J. Šiugždinienė.
Dalis mokytojų jau seniai turi kelias kvalifikacijas. Pavyzdžiui, mokytoja Liubov Vežbickienė galėtų dėstyti prancūzų ir anglų kalbas. O Daiva Firantienė dėsto ir lotynų kalbą, yra socialinė pedagogė. Jos sako: idėja gera, tačiau po ilgų darbo metų vėl mokytis gali būti sudėtinga.
„Mes, rusų kalbos mokytojai, esame ne aštuoniolikmečiai ir mums persikvalifikuoti ir įgyti naują specialybę yra pakankamai sudėtinga“, – tvirtina D. Firantienė.
„Dėl užimtumo. Ne dėl kažkokių protinių ribų, bet dėl užimtumo. Sakyčiau jau, kad sunku bus suderinti mokslą su darbu“, – sako L. Vežbickienė.
Papildomą kvalifikaciją galės įgyti ne tik rusų kalbos mokytojai, bet ir kitų dalykų pedagogai. Tai valstybei šiemet kainuos daugiau nei milijoną eurų.
