Jie naudojasi spraga, leidžiančia įmonėms laisvai veikti ES rinkose, jei sankcijų paliestiems asmenims priklauso mažiau nei 50 proc. įmonės akcijų.
Dėl šios spragos kai kurie prieštaringiausiai vertinami oligarchai, įskaitant Genadijų Timčenką, Ališerą Usmanovą ir Olegą Deripaską, gali gauti didžiulį pelną iš prekybos su Europa.
Olegas Deripaska
Sankcijos fiziniam asmeniui automatiškai netaikomos jo įmonės turtui, o tam, kad tokie apribojimai būtų taikomi, asmuo turi kontroliuoti ne mažiau kaip 50 proc. bendrovės akcijų. Arba, jei keli akcininkai, kuriems taikomos sankcijos, kartu valdo bent 50 proc., sankcijos taikomos ir atitinkamai organizacijai.
Pavyzdžiui, ES aiškina, kad jei vienam asmeniui, kuriam taikomos sankcijos, priklauso 30 proc. bendrovės akcijų, o kitam – 25 proc. akcijų, laikoma, kad organizacija priklauso asmenims, kuriems taikomos sankcijos.
Siekdami apeiti šiuos apribojimus, kai kurie oligarchai sumažina savo įmonių akcijų paketus. Šią taktiką taikė ir Olegas Deripaska, sumažindamas savo dalį „En + Group“, tokiu būdu sumažindamas savo dalį ir pagrindinėje aliuminio gamintojoje „Rusal“.
Šiuo metu O. Deripaska kontroliuoja 35 proc. „En + Group“ akcijų. Savo ruožtu „En + Group“ valdo beveik 57 proc. „Rusal“ akcijų.
Viktorui Vekselbergui, antrajam pagrindiniam „Rusal“ akcininkui, pavyko išvengti ES sankcijų ir jis toliau vykdo veiklą Europoje.
Jis lieka nenubaustas, nors karo metu atvirai susitikinėjo su V. Putinu ir priklausė prezidentui ištikimų verslininkų ratui.
Be to, su oligarchu susijusios įmonės dalyvauja gaminant raketas, kurios buvo naudojamos smūgiams Ukrainos teritorijoje.
Vien tik 2024 m. pirmąjį pusmetį Europa gavo 1,3 mlrd. dolerių „Rusal“ pajamų. Bendrovė taip pat valdo gamyklas Švedijoje („Kubikenborg Aluminium AB“), Airijoje („Aughinish Alumina“), Vokietijoje („Aluminium Rheinfelden“) ir Italijoje („Eurallumina“).
Bendrovė „Rusal“ eksportuoja savo gaminius iš Rusijos į Europą daugiausia per Šveicarijos motininę įmonę „RS International GmbH“.
Pavyzdžiui, 2024 m. ši motininė įmonė vykdė eksportą iš Bratsko aliuminio gamyklos ir UAB „RUSAL Ural“. Aliuminio lydiniai buvo vežami į Vokietiją, Čekiją, Austriją, Prancūziją, Nyderlandus, Italiją, Slovakiją, Kroatiją, Lenkiją, Ispaniją ir Estiją.
Vien tik per Šveicarijos įmonę „Deripaska“ 2024 m. pirmąjį pusmetį į Europą eksportuojamos produkcijos vertė siekė daugiau kaip 100 mln. dolerių (9,6 mln. eurų).
Be to, eksportą į ES šalis padeda vykdyti įmonės iš JAE („Al Plus Global DMCC“), Ispanijos („C. Steinweg-Iberia S.L.“) ir kiti užsienio tiekėjai.
O. Deripaska ne kartą buvo atsidūręs skandalų, susijusių su jo korupciniais ryšiais su Rusijos valdžios institucijomis, įskaitant jo santykius su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, centre.
Anksčiau pranešta, jog oligarchas taip pat turi privilegiją turėti diplomatinį pasą. Jis apėjo sankcijas ir įsigijo Prancūzijoje pagamintą verslo lėktuvą.
Karo Ukrainoje išvakarėse Vladimiras Putinas pažadėjo valstybės paramą Bratsko aliuminio gamyklai modernizuoti – tai pačiai gamyklai, kuri šiandien prekes eksportuoja į ES šalis.
Naudodamasis Vakarų lėšomis O. Deripaska finansuoja savo privačią karinę bendrovę, kuri dalyvauja kovinėse operacijose Ukrainoje.
2022-2024 m., t. y. visiško karo metu, O. Deripaskos turtas išaugo daugiau kaip 50 proc. Dabar jis siekia 2,8 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. eurų), skelbia „Forbes“.
Ališeras Usmanovas
Dar vienas būdas, kurį turtingi rusai naudoja norėdami apsaugoti verslą nuo sankcijų, yra akcijų perleidimas įmonės vadovams (su galimybe jas išpirkti), giminaičiams ar kitiems asmenims, kuriais galima pasikliauti.
Artimas Dmitrijaus Medvedevo sąjungininkas Ališeras Usmanovas pasirinko panašią strategiją, kad sumažintų savo „USM Holdings“ akcijų paketą iki 49 proc.
Todėl po to, kai A. Usmanovas buvo įtrauktas į ES sankcijų sąrašą, „USM Holdings“ sugebėjo greitai nuraminti suinteresuotąsias šalis, kad konglomeratui priklausančios bendrovės liks nepaveiktos.
„USM Holdings“ priklauso didžiausia Rusijos ir NVS geležies rūdos bendrovė „Metalloinvest“. Kaip pažymėjo „The Insider“, „Metalloinvest“ įmonės eksportuoja savo produkciją į Europos šalis.
Pavyzdžiui, per pirmuosius šešis 2024 m. mėnesius Lebedinskio kasybos ir perdirbimo gamykla pardavė produkcijos Italijai, Ispanijai ir Lenkijai už maždaug 150 mln. dolerių (144 mln. eurų).
Geležis į Vakarus buvo gabenama per „Orex Intertrade“ (Uzbekistanas) ir „BFM Steel Trading“ (Dubajus).
A. Usmanovo partneris bendrovėje „Metalloinvest“ yra Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Skochas.
Šiuo metu A. Skochui yra taikomos sankcijos, tačiau verslas registruotas jo tėvo Vladimiro ir dukters Varvaros vardu – nė vienam iš jų netaikomi ES apribojimai.
Kipro pilietybę turinti Varvara Skoch yra ištekėjusi už Rusijos ministro pirmininko pirmojo pavaduotojo Deniso Manturovo sūnaus.
Skochų šeimos verslą, o kartu ir Usmanovų verslą, globoja vyriausybė ir asmeniškai D. Manturovas.
Nuo visiško karo pradžios A. Usmanovo ir A. Skochų šeimos turtas tik išaugo ir pasiekė atitinkamai 13,4 mlrd. dolerių (12,8 mlrd. eurų) ir 6,7 mlrd. dolerių (6,4 mlrd. eurų). Per pastaruosius dvejus metus jie kartu uždirbo beveik 4 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. eurų).
Andrejus Gurjevas ir Vladimiras Litvinenka
Didžiausia Rusijos fosforo trąšų gamintoja „PhosAgro“ 48,5 proc. akcijų priklauso oligarcho, kuriam taikomos sankcijos, Andrejaus Gurjevo šeimai.
A. Gurjevas kadaise buvo Michailo Chodorkovskio verslo partneris. Jiedu susipažino aštuntojo dešimtmečio pabaigoje kartu dirbdami Maskvos Frunzės rajono komjaunimo komitete.
Įkūręs banką „Menatep“, M. Chodorkovskis pakvietė A. Gurjevą prisijungti prie projekto ir pasiūlė jam vadovauti nekilnojamojo turto privatizavimui.
1994 m., kai su „Menatep“ susijusios įmonės privatizavo kalnakasybos įmonę „Apatit“, M. Chodorkovskis pavedė A. Gurjevui prižiūrėti šią operaciją.
Šalia savo verslo projektų A. Gurjevas tapo „Vieningosios Rusijos“ nariu ir beveik 12 metų, nuo 2001 iki 2013 m., buvo Federacijos Tarybos senatorius.
M. Chodorkovskio areštas 2003 m. nenutraukė A. Gurjevo karjeros. Priešingai, jis susirado naują žymų partnerį – Vladimirą Litvinenką, Sankt Peterburgo kalnakasybos universiteto rektorių, geriau žinomą kaip V. Putino suklastotos disertacijos autorių.
V. Litvinenka vadovavo V. Putino diplominiam darbui, o vėliau vadovavo V. Putino rinkimų kampanijos biurams Sankt Peterburge per 2000, 2004, 2012 ir 2018 m. prezidento rinkimus.
Per 2024 m. rinkimus jis veikė kaip patikimas kandidato atstovas. A. Gurjevas pažinojo V. Litvinenką nuo 2000-ųjų pradžios, ir būtent A. Gurjevas inicijavo jų partnerystę.
„Manau, kad [V. Litvinenka] buvo atvestas į „PhosAgro“, kad parodytų bendrovės lojalumą Putinui – kaip draugas“, – kartą pastebėjo V. Litvinenkos dukra.
V. Litvinenkai ir jo žmonai Tatjanai, kuriai jis 2022 m. perleido daugiau kaip 20 proc. „PhosAgro“ akcijų, ES sankcijos netaikomos, todėl „PhosAgro“ ir toliau laisvai eksportuoja savo produkciją į Europą.
Remiantis „The Insider“ gautais muitinės duomenimis, UAB „Apatit“ tiekia produkciją į Nyderlandus, Vengriją, Prancūziją, Vokietiją, Graikiją ir Rumuniją.
Tarp jos klientų yra tokios bendrovės kaip „PureFert Trading AG“ („PhosAgro“ patronuojamoji įmonė Šveicarijoje), „Purefert Balkans D.O.O.“ (Serbija), „PureFert Deutschland GmbH“ (Vokietija), „Purefert France SAS“ (Prancūzija) ir „Bige Holding Kft“ (Vengrija).
Prekyba trąšomis karo metu pasirodė esanti pelninga V. Putino patikimam bendrininkui: nuo 2022 m. V. Litvinenkos turtas padvigubėjo ir pasiekė 3 mlrd. dolerių (2,8 mlrd. eurų).
Produkciją siuntė ir į Lietuvą
Ir A. Gurjevo, ir V. Litvinenkos istorija nėra unikali. Kita trąšų tiekėja Europai yra „EuroChem“, priklausanti oligarchui Andrejui Melničenkai, kuris sumažino savo įmonės akcijų paketą po to, kai jam buvo pritaikytos sankcijos.
2024 m. balandžio mėn. bendrovė „EuroChem-Northwest JSC“ į Belgiją išsiuntė 23 tonas suskystinto bevandenio amoniako.
Tą patį mėnesį UAB „Kovdor Mining and Processing Plant“ į Lietuvą išsiuntė apatito koncentrato už daugiau kaip 5 mln. dolerių (4,8 mln. eurų).
Muitinės dokumentuose kaip gavėja nurodyta AB „Lifosa“, „EuroChem“ dukterinė įmonė Lietuvoje, nors Lietuvos vyriausybė įmonei taikė laikinąjį administravimą.
A.Melničenkos produktai taip pat eksportuoti į Slovėniją, Italiją, Prancūziją, Rumuniją, Graikiją, Vokietiją ir Ispaniją.
Romanas Abramovičius
Trims Romano Abramovičiaus dukterims ir sūnui priklauso dvaras Sen Tropeze. Tuo tarpu oligarcho bendrovė „Evraz“ eksportuoja nuolat liejamas plokštes į Prancūziją, o siuntos gabenamos iš Nižnij Tagilo metalurgijos gamyklos.
R. Abramovičiui priklauso 28,64 proc. „Evraz“, didelės plieno ir kasybos korporacijos, akcijų.
Be Prancūzijos, „Evraz“ įrenginiai 2024 m. eksportavo gaminius į Čekiją. Tarp gavėjų buvo ir Čekijos gamykla „Czech Vanadium“, kuri teigė pasitraukusi iš „Evraz“ grupės, tačiau, kaip rodo muitinės duomenys, ir toliau gaudavo R. Abramovičiaus produktus.
R. Abramovičius taip pat yra „Norilsk Nickel“ („Nornikel“) smulkusis akcininkas. Bendrovėje jis veikia kaip kitų pagrindinių akcininkų, t. y. Vladimiro Potanino ir O. Deripaskos, susitarimų „garantas“.
V. Potaninui, pagrindiniam „Nornikel“ savininkui, Europos Sąjunga nėra pritaikiusi sankcijų. Todėl Rusijos kasybos ir metalurgijos pramonės lyderė ir toliau eksportuoja ir net turi gamybos įmonių Europoje.
Genadijus Timčenka
Genadijus Timčenka, žinomas kaip V. Putino „piniginė“, yra milijardieriaus Leonido Michelsono jaunesnysis partneris.
G. Timčenkai priklauso nemažai gamtinių dujų gamintojos „Novatek“ (23,49 proc.) ir naftos chemijos bendrovės „Sibur“ (17 proc.) akcijų.
Tačiau L. Michelsonui, šių bendrovių pagrindiniam savininkui, ES sankcijos netaikomos, o tai reiškia, kad apribojimai netaikomi ir G. Timčenkos pelną gaunančioms įmonėms.
Pranešama, jog su V. Putinu glaudžiai susijusi „Sibur“ eksportuoja produktus į Europą per Austrijos antrinę įmonę „SIBUR International GmbH“.
Po šio pranešimo Austrijos valdžios institucijos įšaldė su V. Putino sąjungininkais susijusių bendrovių sąskaitas. Tačiau „Sibur“ šį sprendimą sėkmingai apskundė teismui, remdamasi tuo, kad asmenims, kuriems pritaikytos sankcijos, priklauso mažiau nei 50 proc. bendrovės akcijų.
L. Michelsonas išvengė ES sankcijų, nors palaiko glaudžius ryšius su V. Putinu.
Apie jo ryšius liudija tai, kad neseniai V. Putino svainis Jevgenijus Nagornas dalyvavo prižiūrint „Novatek“ dujotiekio statybą Murmansko srityje.
Be to, L. Michelsonas buvo pagrindinis Rusijos savanorių smogikų rėmėjas kare prieš Ukrainą.
Kitas smulkus „Sibur“ akcininkas, vengiantis Europos sankcijų, yra V. Putino sūnėnas Michailas Šelomovas, kuris padeda slėpti turtą ir išvengti sankcijų.
Nors M. Šelomovas atlieka neabejotiną vaidmenį V. Putino korupcijos tinkle, sankcijas jam taiko tik Jungtinė Karalystė.
Todėl V. Putino artimiausia aplinka ir toliau gauna naudos iš prekybos su Europos šalimis. 2024 m. „Novatek“ ir „Gazprombank“ bendra įmonė „Cryogas-Vysotsk“ eksportavo suskystintas gamtines dujas į Belgiją per Šveicarijos įmonę „NOVATEK Gas and Power Asia Pte“.
Be to, „Sibur“ patronuojamoji įmonė „LLC NHTK“ tiekė techninės klasės propan-butaną ir kitus produktus Maltai, Lenkijai, Latvijai, Nyderlandams, Slovakijai, Rumunijai, Vengrijai ir kitoms Europos valstybėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
