„Rondo“ įkūrėjas Alvidas Tautkus interviu dalija retai, tačiau naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti, kaip gyvena dabar ir prisiminti „laukinius 90-uosius“ ir garsųjį konfliktą su Fara.
Alvidas Tautkus jau daugelį metų darbuojasi „už scenos“ – pašnekovas vadovauja koncertų organizatorius vienijančiai kompanijai. Muzikantas išduoda, jog veiklos netrūksta net keliems mėnesiams į priekį.
„Metai daro savo, nesu televizijos žmogus, kuris ten rodytųsi kasdien. Aš tą patį darbą dirbu jau nuo kokių 90-ųjų metų, kai tapau „Popcentro“ direktoriumi. Užsiimame koncertų organizacija, tą darau jau nuo pat tada, kai nebeužsiėmiau su „Rondo“.
Dabar vadovauju „ATM kompanijai“. Nenorėjome vartoti žodžio „asociacija“, nors iš tiesų po šiuo pavadinimu yra susivienijusios bent septynios Lietuvos koncertinės kompanijos.
Mes darome „elitinius“ koncertus vyresniam, išprususiam žiūrovui. Gal ir negražu taip šnekėti, bet iš tikrųjų mūsų žiūrovas brandesnis – tiek amžiumi, tiek socialine padėtimi. Į mūsų koncertus ateina Kauno gydytojai, mokytojai.“
„Pandemija mus labai sustabdė. Darėme ką galėjome, paisėme tų reikalavimų – kas antrą kėdę, su respiratoriais. Buvome ne kartą patikrinti ir neblogai įvertinti.
Bet blogiausia yra tai, kad išlaidos lieka tos pačios, o salėje žiūrovų skaičių prievartine tvarka mažina. Kaip išsilaikyti? Bilietų kainas gali didinti kiek nori, žmonės ims ir neateis“, – sunkų laikotarpį prisimena A. Tautkus.
Apie lietuvišką muziką turi stiprią nuomonę
O ką lietuviškos muzikos veteranas galvoja apie jaunąją Lietuvos sceną užkariauti bandančią kartą? „Seku, ir labai džiaugiuosi ja, nes yra Lietuvoje labai daug talentingų ir nuostabių jaunų žmonių.
Pavyzdžiui, Vaidas Baumila man labai patinka, Monique dainavimo maniera. Jaručio įdomi maniera. Yra ir žmonių, kurių koncertų mano nuomone galėtų ir nebūti, bet jau tiek to. Neminėsiu šitų vardais. Jie ir dideles sales surenka.
Yra žmonių, kurie turi 3-5 koncertus per metus, o vėliau kiša kojas, rankas, alkūnes ir visas kitas išsikišusias kūno dalis į televiziją. Groja vakarėliuose ir sako, kad turi daug koncertų. Grojimas vakarėliuose yra grojimas vakarėliuose, man rodos, nereiktų painioti šių dviejų dalykų“, – rėžia pašnekovas.
Pavadinimo atsiradimas – prieš to meto taisykles
Grupė „Rondo“ Lietuvos melomanus džiugina jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Nors su grupe Alvidas nieko bendro neturi jau daugybę metų, vyras išduoda – prisiminimai jo mintyse vis dar gyvi:
„Aš stebiuosi, jog prabėgo jau daugiau nei 40 metų, bet atrodo, kad viskas vyko vakar. Laikas taip greitai bėga, norisi jį sustabdyti.
Prasidėjo viskas 1968-aisiais. Sukūrėme tokį muzikinį darinį, kuriame buvo mano klasiokai, tarp kurių – ir amžiną atilsį Eimutis Nekrošius. Grojo bosine gitara žymusis režisierius.
Vėliau susibūrė ir daugiau muzikantų. Nepasakysiu, nuo kurių metų, bet „Rondo“ oficiali susikūrimo data yra 1976-aisiais. Dar tada pavadinimas negalimas buvo joks. Sakydavo, kad esame grupė, vadovaujama brolių Tautkų.“
„Vėliau Kultūros ministerija ir filharmonija pamatė, kad mes su tuo kolektyvu turime beprotiškai daug koncertų. Buvo laikotarpis, kai Vilkaviškyje per dvi dienas turėjome ar 5, ar 7 koncertus.
Buvo tuo metu Kultūros ministerijos sesija. Tie sako – kas čia tokie? Kodėl jie turi tiek koncertų? Iš kur jie atsirado? Liepė išsiaiškinti, kas mes, o kol išsiaiškins – mus uždrausti.
Žmonės sujudo ir nusprendė daryti Filharmonijai biznį. Neeiline tvarka, pažeidę visus nuostatus, suteikė mums pavadinimą, nes anksčiau juos galėjo turėti tik liaudies ansambliai. 1985-aisiais pavadinimą gavome“, – grupės pavadinimo gimimą prisimena pašnekovas.
Maištas, gerbėjos ir susitikimai su pareigūnais
„Rondo“ sėkmės aukštumose teko koncertuoti ir sostinės Vingio parke. A. Tautkus prisimena, jog po šio koncerto grupės gerbėjai pakliuvo į labai didelę bėdą – ir viskas dėl muzikantų skleidžiamos patriotiškos dvasios:
„Pamenu, koncertavome Vingio parke, tada studentams nelabai „nuskilo“, nes eidami iš koncerto visi choru užtraukė „Ant kalno mūrai“. Buvo pats sovietmetis, jokiu būdu negalima buvo tokių dalykų. Saugumas iškart sugaudė, daug išmėtė iš aukštųjų.
Esu įsipareigojęs visiems pareikšti užuojautą po tiek metų, mes nenorėjome, kad taip įvyktų, bet taip gavosi.“
Šlovės aukštumose „Rondo“ koncertų paklausyti plūdo minios. A. Tautkus tuo metu buvo vedęs – jo žmona dirbo grupės administratore. Paklaustas, ar netrukdė gerbėjų dėmesys, vyras šypteli: „Tas klausimas dėl gerbėjų visiems knieti. Ar nelindo? Lindo. Ir mes buvom jauni, ir mūsų žiūrovai.
Kiti buvo nevedę, tai jie turbūt linksmiau leisdavo savo laisvalaikį, negaliu aš dabar pasakyti. Mes daug metų važinėjome į koncertus su merginomis šokėjomis, mano žmona buvo ir tarp jų. Turėjome su kuo draugauti, iš to visko gavosi graži šeima – Arūnas Armonas su šokėja „susikukavo“ ir po šiai dienai gyvena kartu.“
„Mes buvome įsibėgėję iki džiazroko, turėjome net pučiamųjų orkestrą. Turėdamas laiko pasivartau mūsų archyvus, yra tokios muzikos, kuri iki šiol nėra skambėjusi viešai. Galvoju, kad atėjo laikas man ją susirinkti ir išleisti. Kokie 5 albumai gautųsi“, – garsiai pasvajoja A. Tautkus.
Daugeliui gali pasirodyti, jog XX a. 9 dešimtmetis, kurio metu grupė išpopuliarėjo, buvo iš ties „laukinis“. Visgi, pats „Rondo“ įkūrėjas šypteli – jo prisiminimai skaitytojus nuvils.
„Nežinau kiek to laukinumo pas mus buvo. Bet mūsų tekstai buvo labai patriotiški, apie Lietuvą, maištingi prieš tuometinę sistemą. Mes buvome iš Šiluvos, tas miestelis sukūrė labai tautinę atmosferą.
Man net keista, kartais tas„Rondo“ pasirodydama sunkiai dalykus lietuviškai ištaria dabar jau. Taip „ant širdies“ guli. Bet yra kaip yra“, – įgelti dabartinei grupės sudėčiai progos nepraleidžia pašnekovas ir tuojau pat prisimena komišką susitikimą su milicija.
„Buvo įdomių šposų. Su klasiokais pasisiuvome geltonas platėjančias kelnes. O tuo metu Šiluvoje vyko garsieji atlaidai. Buvo pilna milicijos. Iškart pagavo, ėmė klausinėti: kas jūs, ką jūs darot.
Klausia, į ką jūs panašūs? Sakau – kiek žinau, man visi sako, kad esu panašus į tėvą. Paskui nurimo, nebebuvo prie ko prisikabinti, nors mes į tą normą ir netilpdavom.“
„Fara man – neegzistuoja“
Su „Rondo“ broliai Tautkai nekoncertuoja jau 40 metų, tačiau grupės išsiskyrimą vis dar gaubia konflikto šešėlis. A. Tautkus išduoda – su dabartiniu lyderiu A. Ivanausku-Fara nuo pat kivirčo nenori turėti jokių reikalų.
„Neturime nieko bendro šiuo metu. Nieko čia ypatingo – pasitraukėme mes su broliu iš tos veiklos. Kolektyvas buvo nurimęs, viskas kaip ir pasibaigė. Brolis išvyko į Airiją, aš įkūriau „Popcentrą“.
Fara, kuris dabar groja su „Rondo“, buvo muzikantas. Kai mano bosistas išėjo į kariuomenę, jis prisijungė prie mūsų. Kai kolektyvas užgęso, atėjo pas mane jo žmona ir paprašė leisti jam tęsti veiklą.
Negaliu atleisti dėl vieno dalyko – jis nubėgo į kažkokią kontorą ir pasitvirtino pavadinimą „Rondo“ kaip savo. Nuo to momento aš su juo nebendrauju. Man jis kaip neegzistuojantis.“
J„ei ne senos „Rondo“ dainos, ta grupė nebūtų kam nors įdomi. To naujo repertuaro pas juos nelabai yra. Nelabai sėkmingai jiems ten sekasi, bet čia jų reikalas.
Jei jie būtų kažką atėję ir pasakę man, būtų buvę kitaip, o dabar gaunasi taip – aš noriu išleisti kokį nors „Rondo“ albumą, o man sako – „Rondo“ ne tavo. Nemalonumo tik tiek. O šiaip aš turiu ką veikti“, – tikina pašnekovas ir grįžta prie idėjos išleisti senąsias grupės dainas.
„Aš netgi džiaugčiausi, jei man kažkas neleistų išleisti tų albumų. Įsivaizduojate, kokia būtų reklama? Išpirktų tuos albumus kaip saldainius. Reklamos nėra neigiamos, yra tiesiog reklama. Čia būtų kaip SEL – skandalas kaip reklama“, – juokauja Alvidas Tautkus.
