Kazio Maksvyčio auklėtiniai trijose Azijos valstybėse vyksiančiame pasaulio čempionate sieks nutraukti nuo 2015 m. besitęsiančią medalių sausrą.
Nuo pat Lietuvos valstybės nepriklausomybės atgavimo (1990 m.) krepšinio rinktinė bent jau kas keturis metus pradžiugindavo lietuvius didžiųjų turnyrų medaliais, tačiau 2015 m. Europos čempionato sidabras kol kas išlieka paskutiniu rinktinės iškovotu apdovanojimu.
Pasauliniame FIBA reitinge Lietuva užima 8 poziciją, o tarp Europos valstybių rikiuojasi penktoje vietoje, kas yra labai solidūs pasiekimai. Vis tik naujo proveržio ir skambių pergalių yra išsiilgę tiek Lietuvos krepšinio mėgėjai, tiek patys krepšininkai ir treneriai.
Lietuvos rinktinė pirmojo etapo kovas žais Maniloje (Filipinai) ir grupės etape kausis su Egiptu, Meksika ir Juodkalnija. Į kitą etapą pateks dvi stipriausios grupės komandos. Antrajame etape 16 stipriausių planetos komandų bus suskirstytos į 4 naujas grupes, o į ketvirtfinalį pateks dvi pajėgiausios grupių komandos. Jau aišku, kad potencialiu Lietuvos rinktinės varžovu antrajame grupės etape gali tapti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) arba Graikijos krepšininkai.
Lietuvos rintinės vasaros planus atskleidęs K. Maksvytis pripažino, kad šiemet matysime gerokai atsinaujinusią komandą.
Joje tikrai nebus Edgaro Ulanovo (asmeninės priežastys), Luko Lekavičiaus (šeimos pagausėjimas), Roko Giedraičio (asmeninės priežastys) ir Mariaus Grigonio (įsisenėjusi trauma).
E. Ulanovas paskutinį kartą rinktinėje žaidė 2019 m. pasaulio čempionate.
Klaustukas kybo ir ties vieno iš naudingiausių NBA lygos krepšininko Domanto Sabonio. Lietuviui praėjęs sezonas buvo geriausias karjeroje – krepšininkas MVP rinkimuose tarp geriausių planetos krepšininkų užėmė Lietuvai rekordinę 7 vietą.
Vis tik D. Sabonį kankina įsisenėjusi piršto traumą. Krepšininkui reikalinga operacija ir reabilitacijos procesas, kas apsunkina rinktinės pasiruošimo planus.
Arnas Kulboka buvo pakviestas į atgimusią rezervinę Lietuvos rinktinę, tačiau į stovyklą taip pat neatvyks.
Į pirmąją rinktinės stovyklą Lietuvos vyrai rinksis liepos 12 d. Druskininkuose. Iki pasaulio čempionato mūsiškiai sužais 10 kontrolinių rungtynių.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti legendiniai Lietuvos krepšininkai, olimpiniai čempionai Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis pasidalino savo mintims apie būsimą rinktinės vasarą.
Pašnekovai pernelyg nedramatizavo padėties dėl šūsnies kvietimo atsisakiusių žaidėjų, tačiau pripažino, kad kai kurios situacijos jiems atrodo keistokos.
Mažiausiai keturi potencialūs rinktinės kandidatai šią vasarą nutarė skirti kitiems reikalams. Verta daryti kažkokias rimtesnes išvadas, o gal tai tik išpūstas burbulas?
Valdemaras Chomičius: „Dabar gyvename tokiu laiku, kai žmonės gali apsispręsti. Tik man tokie apsisprendimai yra neaiškūs. Vienintelis pateisinamas dalykas yra trauma. Tada žaidėjas turi pilnai išsigydyti, pasiruošti naujam sezonui ir taip toliau. Bet jeigu ta trauma nėra labai rimta, galima atvažiuoti ir pažaisti.
Jeigu kartą nepapuolei į rinktinę, vadinasi, tau kažko trūksta. Turėdamas kažkokius trūkumus, tu per tam tikrą laiką juos ištaisai ir jau gali patekti į rinktinę.“
Rimas Kurtinaitis: „Gali žaisti su vienas arba kitais, žemiau dabartinės 15-liktos vietos jau turbūt nenukrisi (aliuzija į 2022 m. Europos čempionate užimtą Lietuvos rinktinės vietą, – autoriaus pastaba).
Blogiau nebus ir turbūt bus poslinkis į priekį. Kažkiek nuvilia pats požiūris, kad žaidėjai nebenori važiuoti. Mes priešingai – nenorėjome iš rinktinės važiuoti namo. Už savo pinigus važinėdavome į rungtynes. Aišku, laikai kiti, bet kažkokia garbė žaisti už savo šalį juk vis tiek turi išlikti. Sako, kad krepšininkai pavargę. Aš irgi žaidžiau iki 40 metų, tai jau nuo 25-erių buvau pavargęs (juokiasi).
Aleksandras Kosauskas yra pasakęs, kad nesupranta, kad žaidėjai aikštėje pabuvę dvi minutes jau kelia ranką ir prašosi keitimo. Kaip jie negali iškęsti to nuovargio, perlipti per save, jei komandai to reikia? Aš atsakiau, kad jis geriau ilsisi ant suolo, o ne aikštėje. Na kiek to poilsio reikia? Pailsėjai 2–3 savaitės ir pirmyn.“
Galbūt dabar sezonai yra labiau ištęsti?
Rimas Kurtinaitis: „Mes žaisdavom ženkliai mažiau rungtynių. Kai žaisdavome Eurolygoje, joje buvo aštuonios komandos. Tikrai sunku lyginti. Bet ir mes būdavome pavargę, bet ne taip, kad neatvažiuoti. Aišku, dabar NBA klubai net uždraudžia vieną mėnesį eiti į sporto salę, nes žaidėjams reikia poilsio. Tai yra viena kontraktų sąlygų. Jeigu į kitą sezoną ateisi nepailsėjęs, didėja traumų tikimybė – plyšta raumenys, sausgyslės nelaiko. Racijos tame yra nemažai. Kita vertus, viskas yra tarp nuovargio ir savo šalies mylėjimo.“
Viešoje erdvėje vis garsiau pasigirsta kalbų, kad dabartinė krepšininkų karta į rinktinę žiūri atsainiau nei prieš tai buvusios. Sutinkate su šuo teiginiu?
Valdemaras Chomičius: „Keičiasi laikai ir viską galima suprasti. Kiekvienas atstovavimas savo šaliai yra Lietuvos garbinimas. Jeigu esi pasiruošęs, myli savo Tėvynę, tau nėra problemų atvažiuoti. Visas susiveda į tavo požiūrį ir atsidavimą. Kada vaikai būna niekas, jie lanko krepšinį, treneriai juos moko krepšinio pradmenų, miestas už tave serga, tave palaiko, kad patektum į U13 rinktinę ir taip toliau
Kai pasidarai žvaigždė ir gali pats sau pragyventi, gal tas požiūris pasikeičia. Bet krepšinis eina į priekį ir kodėl gi jo nepopuliarinti toliau? Kad dabartiniai vaikai matytų pavyzdį, kaip reikia atstovauti savo šaliai, lygiuotųsi į Lietuvos rinktinės krepšininkus.“
Gal problema tame, kad po kelių iš eilės nusivylimų tam tikri žaidėjai tiesiog nebenori važiuoti į rinktinę?
Valdemaras Chomičius: „Nežinau, ar kažkas taip galvoja. Bet jeigu galvoja, tai yra labai neteisingas požiūris. Jeigu aš negaliu pataikyti į krepšį, aš treniruojuosi, atlieku daug metimų ir kitą dieną jau pataikau bei pasidarau geresnis. Jeigu nesu greitas, atletiškas – bėgioju, „spaudžiu štangą“.
Pasižiūrėkite į JAV krepšininkų fiziškumą, kuris yra geriausias pasaulyje. Ten tie žmonės tokiais irgi netampa šiaip sau. Jie dirba. Jeigu taip galvoti, tai tada geriausia būtų sėdėti ant pečiaus, gerti pieną ir valgyti virtas bulves.“
Rimas Kurtinaitis: „Galvoju, kad yra viena, kai tu siūlai žaidėjui važiuoti į rinktinę sezono įkarštyje ir visai kas kita, kai jie būna pailsėję, pabuvę su savo šeimomis ir atsigavę.
Manau, pasibaigs sezonas, žaidėjai pailsės ir viskas bus gerai. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis prieš 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes darėsi kelio valymo operacijas. Jie nespėjo pilnai atsistatyti, o Š. Marčiulioniui ši trauma komplikavosi. Jis žaidė ir laimėjo Lietuvai medalį. Aišku, tai jam kainavo karjeros pabaigą. Lietuvos atžvilgiu jis pasielgė herojiškai, bet iš kitos pusės, susigadino sveikatą. Kaip pasielgti – kiekvieno reikalas.“
Gal viskas išeis į naudą, kadangi į rinktinę atvažiuos tikrai to norintys krepšininkai?
Valdemaras Chomičius: „Alkanumas sporte yra labai geras dalykas. Bet jeigu aš myliu krepšinį, kur mano tas alkanumas ar meilė krepšiniui gali dingti? Užsidirbau šimtą eurų ir po dviejų metų baigėsi visas alkanumas ir meilė?“
Rimas Kurtinaitis: „Kartais tų alkanų žaidėjų pastangų pakanka. Kai turiu talentingą, bet dvejojantį žmogų ir kovotoją, bet su mažiau talento, aš visada pasirinksiu kovotoją. Aišku, idealu, jeigu tai būtų talentingas žaidėjas su darbščiu kovotojo charakteriu, tačiau taip būna retai.“
D.Sabonio dalyvavimas čempionate kol kas taip pat nėra garantuotas. Jeigu Domanto nebūtų, dar labiau atsiskleistų Jonas Valančiūnas?
Valdemaras Chomičius: „Jis jau yra pilnai atsiskleidęs. Jam tiesiog reikia būti geroje formoje ir žaisti. Dėl Domanto, jis visada rodė pavyzdį ir norą atstovauti Lietuvai. Aišku, po piršto operacijos jam reikės laiko atsistatyti, bet, manau, prie visko galima prisitaikyti ir suspėti į rinktinę.“
Galbūt šie metai bus tie, kai D. Sabonis rinktinėje pademonstruos tai, ką rodo NBA arenose?
Valdemaras Chomičius: „Normaliai jam sekasi, viskas gerai. Jam tik reikia priprasti prie to, kaip rinktinė žaidžia, prie FIBA taisyklių ir viskas bus gerai.“
Galime nutraukti užsitęsusią medalių sausrą arba bent jau prie jų priartėti?
Valdemaras Chomičius: „Reikia visada tikėti. Gyvenimas mus visada galiausiai atveda ten, kur mes norime.“
Rimas Kurtinaitis: „Viskas yra šalia, bet meilė kartais praeina pro šalį (šypsosi). Yra vienas atsakymas – reikia susirinkti, susikaupti, dirbti rimtai ir bandyti. Michaelas Jordanas yra gerai pasakęs, kad nereikia nusiminti, kad kažkas nepavyko. Reikia bandyti dar ir dar kartą, kol pavyks.
Būtų nusikaltimas nebandyti. Yra daug gerų komandų, bet jos nelaimi medalių. Reikia eiti, nebijoti ir kasdien nugalėti vis stipresnę komandą. Turi būti pasiruošęs ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Jeigu ateisi be fizinio pasiruošimo, negalės greičiau apibėgti, aukščiau šokti, greičiau išmesti, nieko ten tu nepagudrausi. Tik taip laimėsime medalius.“
Pasaulio taurę rugpjūčio 25–rugsėjo 10 d. transliuos naujienų portalas tv3.lt, TV3 ir „Go3“ televizijos.
