Kalbant apie Lietuvos reklamos rinką, specialistų nuomonės išsiskiria – vieni sako, kad ji jau atsigauna, kiti prognozuoja dar vienus sunkius metus.
Didins biudžetus
Praėjusį mėnesį atlikta Lietuvos marketingo asociacijos (LiMa) narių apklausa rodo, kad kitais metais beveik pusė šalies įmonių penktadaliu ketina didinti rinkodaros biudžetą.
„Labiausiai didės interneto reklamos biudžetas, antroje vietoje – netradiciniai komunikacijos būdai, o tradiciniai išliks daugmaž tokio paties lygio. Rinkodaros kampanijos vis dar bus nukreiptos į pardavimo skatinimą“, – tyrimo rezultatus komentavo LiMa pirmininkas Simonas Bartkus.
„Omnicom Media Group“ vadovė Ramunė Malinauskienė teigė, kad įmonės vis dar atsargios ir pagal šiandien jaučiamas tendencijas kiti metai bus nelengvi tiek prekiaujantiems išorine, tiek spaudos reklama. Tuo tarpu didesnio dėmesio sulaukia televizija ir interneto sprendimai.
„Stebime akivaizdžius rinkos atsigavimo ženklus ir realų atsigavimą prognozuojame kitiems metams, kuris nebus toks staigus, kaip kritimas“, – R. Malinauskienei prieštaravo „Publicum“ grupės valdybos pirmininkas Ričardas Jarmalavičius.
Krizė padėjo
Reklamos pardavėjai įžvelgia paradoksą: Lietuvą alinęs sunkmetis reklamos rinkai iš dalies padėjo. „Išliko stipriausi. Kokybiniai reikalavimai paslaugoms gerokai padidėjo – leidžiantys pinigus komunikacijai reikliau žiūri ir tai verčia profesonaliau dirbti rinkos dalyvius“, – teigė R. Jarmalavičius.
Tuo tarpu įmonės „Epasas.lt“, per valdomus portalus pasiekiančios 61,47 proc. („Gemius Audience“, spalio duomenimis) šalies interneto naudotojų, direktorius Elvijus Gudžiūnas teigia, kad sunkmetis – įrodymas, jog nusistovėjusios vidaus bei išorės darbo normos, taisyklės ir santykiai neatitinka rinkos reikalavimų.
„Reklamos agentūros ir tiekėjai žinojo, kad interneto reklama leidžia pasiekti tikslesnes auditorijas, bet nebuvo poreikio į tai papildomai investuoti, nes viskas buvo ir taip gerai. Visgi sunkmečiu įmonės pirmiausia mažino reklamos išlaidas, o tikslas liko tas pats – su mažesniu biudžetu pasiekti panašių rezultatų, o tam interneto rinka labiau tinkama. Taigi krizė privertė investuoti į žmones ir technologijas“, – sakė jis.
Panašios tendencijos ir spaudos reklamos rinkoje. „Rinka šiek tiek apsivalė nuo įvairiausių leidinių pasiūlos. Kritusias kainas leidėjai bando kompensuoti pasiūlydami klientams daugiau pridėtinės vertės už tą patį biudžetą“, – teigė „Balsas.lt leidiniai“ pardavimo skyriaus vadovas Mindaugas Simutis.
Keičiasi forma
Sunkmetis taip pat privertė reklamdavius keisti pačias reklamas.
„Vieni renkasi nestandartinius maketus, kurie bent kelioms akimirkoms pritrauktų skaitytojų dėmesį. Jų kaina mažai kuo skiriasi nuo standartinių. Kiti mažina standartinių maketų skaičių ir stengiasi pateikti kuo daugiau tekstinės reklamos – bandoma prie klientų prieiti per kokybišką prekių ar paslaugų aprašymą, pateikti ekspertų ir klientų nuomones“, – aiškino M. Simutis.
Anot E. Gudžiūno, internete pradėjo populiarėti didesnio formato reklaminiai skydeliai, tačiau jis pastebėjo, kad vartotojai tampa vis labiau atsparūs reklamai.
Stebime internete
Neseniai atliktas žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ tyrimas atskleidė, kad beveik pusė – 44 proc. – internautų, turinčių paskyras socialiniuose tinkluose, vienaip ar kitaip stebi prekės ženklus socialiniuose tinkluose ar tinklaraščiuose.
Tyrimas parodė, kad 90 proc. tokių sekėjų svarbiausia gauti išsamesnės informacijos apie produktus, kuria jie mielai dalijasi su vartotojais (68 proc. respondentų), yra labiau linkę pirkti (68 proc.) ir lojalesni prekės ženklui (63 proc.).
Anot „Inspired UM“ direktoriaus Vasario Oržekausko, būtent tai yra pagrindiniai pliusai bendrovėmis. Tiesa, norint to pasiekti, įmonėms reikia pasiūlyti įdomų turinį, kuris pritrauktų vartotojus. Pastarųjų lūkesčiai priklauso nuo bendrovės kategorijos.
„Pavyzdžiui, iš maisto prekybos centrų prekės ženklų žmonės tikisi maisto gaminimo patarimų, produktų derinimo su gėrimais ir papildomų nuolaidų kuponų. O stebėdami kelionių agentūras naudotojai laukia aprašymų, nuotraukų ir specialių nuolaidų“, – teigė V. Oržekauskas.
Išnaudojame nepakankamai
Tyrime Lietuvos rodikliai yra labai arti pasaulinio vidurkio, todėl gali susidaryti nuomonė, kad šalies reklamos rinka yra itin pažengusi į priekį. Tačiau V. Oržekauskas atkreipė dėmesį, kad pasaulio vidurkį žemyn patraukė Rusija, Kinija ir Indonezijos šalys.
R. Malinauskienė pastebėjo, kad Lietuva, palyginti su Vakarais, atsilieka plėtodama skaitmeninius kanalus: internetą, interaktyviąją televiziją ar reklamą mobiliuosiuose telefonuose.
„Galime stebėti tik užuomazgas, kaip įmonės pradeda kurti aplikacijas išmaniesiems telefonams ar „iPad'ui“. Tikėtina, kad artimiausiu metu labiau atsigręšime į šiuos kanalus. Žinoma, „Facebook“ su visomis galimybėmis Lietuvoje turėtų būti išnaudojamas efektyviau, t. y. ne tik sukurti paskyrą, bet ją kasdien palaikyti, nes būtent šioje erdvėje galima tikėtis suburti savo prekės ženklo ambasadorius ir sustiprinti vieną stipriausių informacijos kanalų – iš lūpų į lūpas“, – sakė ji.
Faktai:
Reklamos agentūrų tinklas „ZenithOptimedia“ prognozuoja, kad pasaulinės reklamos išlaidos ikikrizinį lygį pasieks 2012 metais, tuomet reklamai bus išleista beveik 1,3 trln. litų.
Tas pats tinklas skaičiuoja, kad šiemet pasaulinės reklamos išlaidos didės 4,9 proc. 2011 metais – 4,6 proc., o 2012-aisiais ir 2013 metai – po 5,2 proc.
„SIC Gallup Media/TNS“ duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių didžiausi reklamos užsakovai Lietuvoje buvo „Omnitel“, „Tele2“ ir „Procter&Gamble“.
Tos pačios bendrovės duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvos televizijos reklamos mastai (sekundėmis) išaugo 21,4 proc., radijo – 12,2 proc. Tuo tarpu internetinės reklamos pajamos prieš nuolaidas (gross) padidėjo 31,4 proc.
Analizuojamuoju laikotarpiu mažėjo tik laikraščių ir žurnalų reklamos mastai. Skaičiuojant centimetrais jos laikraščiuose susitraukė 6,8 proc., o žurnaluose – 5,1 proc.
