Seimo narys Kęstutis Vilkauskas ragino Vyriausybę greičiau priimti pilietinio pasipriešinimo planą.
„Prieš metus laiko, gegužės mėnesį, Seimas priėmė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Iki praėjusių metų rugsėjo mėnesio Vyriausybė turėjo patvirtinti veiksmų planą. Jį teikia Krašto apsaugos ministerija. Deja, šio plano neišvydome iki šiol. Esu susipažinęs su paruoštu planu, yra klausimų, kuriuos reikėtų patikslinti.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NGSK) komitetas šiam planui buvo pritarę du kartus, tačiau Vyriausybė jį du kartus atmetė, motyvuodama tuo, kad šiam planui trūksta „strategiškumo“. Bet mes turime strategiją, kuri patvirtina Seime. Jeigu trūksta konkrečių dalykų, manau, kad profesionalai galėtų greitai jį sutikslinti, vėl pateikti Vyriausybei. Toks delsimas yra neleistinas tokioje geopolitinėje situacijoje“, – sakė Seimo narys K. Vilkauskas.
Seimo narių teigimu, būtina spartinti pilietinio pasipriešinimo ugdymo procesus.
„Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, apie 3000 piliečių praėjo pilietinio pasipriešinimo kursą. Tokiais tempais mes ilgus metus ruošime savo piliečius pasipriešinimui. Dėl to turime procesus suaktyvinti, pagreitinti, kiek tik įmanoma.
Planas apima tokius pagrindus kaip galimai radiologinei, branduolinei avarijai, kadetų ugdymas, piliečių valstybės gynime ir pilietiniame pasipriešinime koncepcija, mobilizacijos pratybos, nacionalinio saugumo ir gynybos kursai įvairių sričių atstovams, rezistencijos organizavimo kursai specialiųjų organizacijų pajėgų kariams, ginkluotų pasipriešinimo vienetų suformavimo tvarka, valstybės ginkluoto pasipriešinimo koncepcija“, – teigė K. Vilkauskas.
Gynybos plane trūksta aiškumo
Buvęs specialiųjų oro pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys teigė, kad būtina parengti visą gynybą apimantį valstybės gynybos planą, bei sukonkretinti ir supaprastinti Vyriausybės svarstytą planą.
„Sutinku su Vyriausybe plano netvirtinti, nes dalis to plano nerišlus. Pavyzdžiui, vienas iš rodiklių – 50 proc. gyventojų atpažįsta informacines atakas. Kas ta informacinė ataka? Kiekvienas supranta savaip.
Mano siūlymas paprastas – padaryti planą kuo paprastesnį, kuo aiškesnį visiems, kuo labiau įgyvendinamą laiko prasme. Nebūtina išradinėti dviračio, turime Suomijos ir Estijos pavyzdžius. Suomija yra valstybė, po žiemos karo daug laiko skyrusi piliečių rengimui. Paimkime kas yra geriausia, pritaikykime savo valstybei ir darykime dabar, greitai“, – sakė saugumo ekspertas.
A. Navio teigimu, svarbu žinoti, kiek iš tiesų yra žmonių pasirengusių ginti šalį ginklu. Jo teigimu, taip pat svarbu ugdyti meilę savo valstybei.
„Nežongliruokime skaičiais, rodančiais kiek piliečių yra pasirengę ginti šalį. Suomijoje yra 60-70 proc. piliečių kurie gintų savo šalį, Lietuvoje apie 60 proc. Tačiau Suomijoje ginklu šalį ginti pasiruošę yra apie 70 proc., Lietuvoje įvairiais duomenimis tai būtų nuo iki 14 iki 17 proc.
Kaip padaryti, kad bent jau sociologinėse apklausose, piliečiai atsakytų, jog yra pasirengę šalį ginti ginklu? Tam yra paprastas atsakymas – pilietis turi mylėti savo šalį. Kaip jis gali ją mylėti, kai įvairiuose informaciniuose kanaluose jis mato dalykus, kurie jam didelio pasididžiavimo nekelia.
Kalbu apie mūsų politikus, pati sistema yra neįkvepianti žmonių. Mano prašymas politikams – būkite lyderiais, būkite pavyzdžiais. Rodykite savo piliečiams, kad jums rūpi valstybė“, – teigė ekspertas.
„Duokime žmonės galimybę mokytis kursuose. Šaulių sąjunga turėtų būti stiprinama. Būti vieta, kur atėję žmonės gali išmokti valdyti ginklą ir įgyti įgūdžius. Medžiotojas, medžiojantis šerną nėra karys, kuris gali kovoti mūšio lauke. Bet jeigu medžiotoją apmokysime, jis tai sugebės“, – sakė A. Naivys.
Ragina tęsti dabartinius mokymus, vykdyti nacionalinio masto pratybas
Europos Parlamento narys Juozas Olekas ragino greičiau priimti planą, ištaisyti klaidas, užtikrinti dabartinių planų tęsimą ir finansavimą.
„Raginu Vyriausybę nelaukti, kol pasibaigs atostogos, vasara. Reikia susėsti, paskirti papildomus konsultantus, ištaisyti klaidas. Pavyzdžiui, plane numatyta apmokyti mokytojus. Mokytojų atostogų metu, Lietuvos kariuomenė suorganizuodavo kursus Lietuvos mokytojams, kurie galėtų tapti šaulių grupių vadovais mokyklose. Tuos planus reikia tęsti.
2016 metais jaunųjų Šaulių sąjunga organizavo stovyklas, į kurias tuo metu pakvietėme 5000 jaunuolių. Praėjus 7 metams, planuojama pakviesti tik po 1200 jaunuolių. Tai nėra tie skaičiai, kurie turėtų būti. Reikia tuos uždavinius pakelti, skirti finansavimą ir daryti“, – teigė europarlamentaras.
Seimo narys K. Vilkauskas taip pat siūlė įgyvendinti nacionalinio masto mokymus.
„Dar pavasarį esu siūlęs padaryti visuotinius Lietuvos mokymus ir visuotinę informavimo kampaniją. Būdamas kariu savanoriu žinau, kad tik konkrečiose, aiškiai suplanuotose pratybose, mes galime turėti efektą ir įgyvendinti trečią strategijos tikslą – žinias ir įgūdžius.
Aš siūliau padaryti 72 val. trukmės visuotinius mokymus Lietuvos piliečiams ir besiruošiant mokymams – tarpinstitucinį, visų lygmenų, savivaldybės, valstybės institucijų, savitarpio mokymus.
Tai svarbu kalbant apie sąveiką pilietinio pasipriešinimo, civilinės saugos ir kariuomenės. Pirmą dieną teikiame informaciją apie civilinę saugą. Tegul pasižiūri kiekvienas žmogus, kiekviena institucija, kiek yra slėptuvių, jas surevizuoja.
Antra diena galėtų būti skirta ekstremalioms situacijoms – išlikimo krepšiai, judėjimas. Trečią dieną apibendrinti pratybas, padaryti kiek įmanoma įtraukiant visuomenę“ , – teigė Seimo narys.