Lietuvai cunamio nereikia. Ir be jo vis daugiau bendrapiliečių krenta nuo sparčiai plintančios narkomanijos ir alkoholizmo. Kasdieną mirtys keliuose ir gaisruose, darbo vietose. Vienur kitur pradėjo griūti ir namai, atskyla sienos tarsi įspėjimas. Silpnieji turi pasitraukti.
Bet eina ne cunamis, o raganosiai. Kas jie? Raganosiai – per 15 metų mūsų krašte įsigalinčių naujųjų papročių, naujosios psichlogijos ir naujosios tvarkos kūrėjai, naujieji taranai. Išskirtiniai jų principai – nepaisyti įstatymų ir paprasto žmogaus teisių.
1961-aisiais Klaipėdos statybos mokykloje Nr. 3 mokiausi mūrininko-betonuotojo amato. Kurį laiką padirbėjau statybose, statėme gyvenamuosius namus. Knietėjo pačiam pamatyti, kas įvyko ir kas dabar vyksta Vilniuje Šiaulių ir Žemaitijos gatvėse. Taip – tai raganosių darbas. Raganosiai surado naują būdą kaip nuskriausti ir sunaikinti žmogų, jo vaikus, jo senelius, kaip nustumti jį nuo savo žemės lopinėlio.
Reikia, pasirodo, apnuoginti žmogaus namo pamatus! Reikia steriliai nukasti nuo pamatų žemę, išardyti namą laikiusius sutvirtinimus ir palikti nors vieną namo pamatų šoną tiesiog styroti. Po to greta iškastoje milžiniškoje duobėje imti kalti polius naujam statomam namui. XIX šimtmetyje statyto senamiesčio namelio sienos bemat ims irti. Užsakovas – UAB „Miesto centro turtas“, generalinis rangovas – UAB „Constructus“.
Jie tikriausiai neskaito poezijos knygų ir neturi laiko eiti į bažnyčią, bet prisidengia gražiais, lotyniškais pavadinimais. Tarp senamiesčio namelių ketinamas įgrūsti naujas namas pavadintas „Mikalojaus žiedu“. Gal todėl, kad netoli stovi šv. Mikalojaus bažnyčia.
Nugriuvus daugiabučio namo sienai, netrukus nugriautas ir visas namas. Jo griaučius dabar saugo policija. Davė pastabą, kad per arti einu ir tyrinėju. Makabriški buvusio namo likučiai ypač naktį traukia praeivius. Ant „Mikalojaus žiedo“ tvorų užrašai: „Pradėta 2006 m. balandį, baigti 2007 m. spalį. Parduodami butai“. Štai kaip skubėta ne tik statyti bet ir pinigus surinkti!
Argi šios Vilniaus senamiesčio statybos galėjo nežinoti netgi trys valstybės institucijos: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Manyčiau, kad griūtis Vilniaus senamiestyje – dar viena valstybės institucijų bei jų pareigūnų ir verslo atstovų nešvarių sandėrių pasekmė.
Skubama papirkti nukentėjusias šeimas, iš savivaldybės biudžeto joms ketinama netgi milijonus sumokėti už turėtus butus. Ir visa tai daroma, kad būtų paslėptos tikrosios senamiesčio namo griūties priežastys. Ar apie Vilniaus senamiesčio įvykius informuotas UNESCO Pasaulio paveldo komitetas? Juk Vilniaus senamiestis – vienas iš penkių lietuviškųjų UNESCO paveldo šedevrų.
Neseniai vienoje televizijos laidoje Vilniaus meras A. Zuokas tarp svarbiausių savo uždavinių pažymėjo švietimą ir kultūrą bei sveiką miestą. Deja, realybė gerokai skiriasi nuo deklaruojamų principų. Vietoj kompozitorių klasikų, žymių dailininkų portretų siūlyčiau ant visuomeninio transporto ir stotelėse eksponuoti užrašus: „Negriaukime pasaulio paveldo“, „Apsiginkime nuo storžievių ir savanaudžių“, „Užlopykime mokyklų stogus, kad nereikėtų statyti kibirų“, „Visiems, rytą ar pavakarę išsiruošusiems į kelionę per Vilnių – po dujokaukę“, „Išlaisvinkime buvusius Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmus nuo geležinio kablio – brutalumo simbolio ir Vilniaus gėdos“…
Muzika ir festivalių, koncertų gausa Vilnius skambėjo visais laikais. Kompozitorių klasikų pavardės vilniečiams – ne naujiena ir nereikėtų jų laikyti aborigenais. O jeigu kuris nors valdininkas jų nežino, gali individualiai apsišviesti. Lietuviškąjį cunamį kelia ne kurio nors kompozitoriaus ar dailininko pavardės nežinojimas, o plintantis jungtinis valstybės įstaigų pareigūnų ir verslo atstovų raganosizmas. Vilniuje jo žingsniai bauginantys, bet piliečiai savo budrumą taip pat stiprina.
Kazimieras Šiaulys yra partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Kultūros komiteto pirmininkas, kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.
„Balsas.lt“ redakcija rubrikoje „Politikų tribūna“ publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
