Nobelio ekonomikos premiją už išskirtinę analizę apie turto rinkų tendencijas pirmadienį gavo JAV mokslininkai Larsas Peteris Hansenas, Eugene‘as Fama ir Robertas Shilleris. Pastarasis yra pagarsėjęs savo perspėjimais apie technologijų ir nekilnojamojo turto burbulus.
Metų pradžioje „Ekonomika.lt“ išskirtiniame interviu su R. Shilleriu kalbėjosi apie vartojimą ir taupymą, ir kokią įtaką šie veiksmai turi šalių ekonomikoms. Pateikiame jums vasario mėnesį daryto interviu ištrauką.
Nerimą kelianti tendencija ta, kad visuomenės masiškai palaiko taupymo politiką, tvirtina vienas įtakingiausių pasaulio ekonomistų, lietuviškų šaknų turintis Jeilio universiteto ekonomikos profesorius R. Shilleris.
Šiemet lankėtės Davoso Pasaulio ekonomikos forume (PEF). Kokį įspūdį paliko šių metų renginys?
Pamenu, kad 2009-aisiais vykstant forumui Europos skolų krizė tik pradėjo vystytis ir buvo visų dėmesio centre. Prabėgus keleriems metams ji vis dar išlieka svarbi, bet man pasirodė, kad žmonių mintyse nebebuvo būtinumo kaip nors ją spręsti, verčiau buvo galvojama, kad reikia judėti pirmyn. Daugelyje diskusijų ji nebuvo taip plačiai aptarinėjama kaip anksčiau.
PEF sprendžia didelį spektrą viso pasaulio problemų ir atrodė, kad Europos skolų krizė jau nebekelia tokio nerimo.
Pasidalykite savo prognozėmis apie euro zonos krizę. Kokius veiksnius patartumėte stebėti atidžiau?
Labiausiai man nerimą kelia tai, kad didžioji visuomenės dalis pasisako už taupymą ir politikai atitinkamai reaguoja. Vyrauja nuotaikos, kad esant sunkiems laikams visi turi susiveržti diržus.
Bet didžiausia problema tai, ką garsus britų ekonomistas Johnas M. Keynesas pavadino „taupymo paradoksu“. Jei viena šeima nusprendžia taupyti – puiku, bet jei taupyti pradeda visi gyventojai ir valstybė, tai sukelia ekonomikos nuosmukį.
Taupymo politikos palaikymas vyrauja ne tik Europoje, bet ir JAV. Manau, kad tai jėga, kylanti iš visuomenės, o šias nuotaikas jaučiantys politikai elgiasi atitinkamai.
Bet kai kuriose valstybėse vyksta aršūs protestai prieš taupymo politiką.
Taip, yra pavojus, kad tokių protestų ateityje daugės ir tai sukels papildomą įtampą Europos Sąjungoje (ES). Negaliu prognozuoti, kaip viskas pakryps, tačiau kilus tokiam konfliktui ekonominė situacija tik dar labiau pablogės.
Tyrinėjate JAV būsto rinką. Kokia šiandieninė rinkos situacija šalyje ir kokie pavojai tyko ateityje?
Manau, kad dauguma žiniasklaidoje kalbančių žmonių pernelyg tiki būsto kainų augimu. Galbūt jie teisūs – pastaruoju metu būsto kainos iš tiesų kilo, bet nemanau, kad situacija iš esmės pasikeitė. Mano galva, išlieka rimta rizika, kad sulauksime kainų nuosmukio. Šiuo metu tvyro optimistinės nuotaikos, bet jos gali greitai išnykti.
Pavyzdžiui, 2009 metais būsto kainos JAV smarkiai kilo, kai kuriuose miestuose augimas viršijo 20 proc. Tačiau viskas baigėsi šnipštu ir kainos vėl krito. Manau, negalime atmesti tokios galimybės ir dabar.
Šiuo metu JAV taip pat vyksta poslinkis – žmonės nebeperka būsto, verčiau jį nuomojasi.
Jūsų manymu, nuomotis būstą protingiau nei jį pirkti?
Tai priklauso nuo asmeninių aplinkybių. Dauguma žmonių nori savo namo, trokšta pastovumo, jaukios kaimynystės, bendrumo ir stabilumo jausmo. Tokiu atveju jie turėtų pirkti namą.
Tačiau daugelis kitų neturėtų to daryti. Tiesą sakant, nuoma daugeliui žmonių kur kas praktiškesnis sprendimas. Nuomininkai gali būti tikri, kad jų būstas bus profesionaliai prižiūrimas, prireikus gali laisvai judėti ir yra apsaugoti nuo būsto kainų svyravimo bei gali diversifikuoti santaupų portfelį.
Taigi, būsto nuoma pakankamai protingas pasirinkimas.
Esate išpranašavęs ne vieną burbulo sprogimą. Neseniai užsiminėte apie pavojų dirbamos žemės rinkoje. Kokių pasekmių gali turėti šis reiškinys?
Šie burbulai – istorinis fenomenas, todėl sunku juos prognozuoti. JAV šis reiškinys susiformavo 7-ajame dešimtmetyje, kai pasirodė perspėjimai, kad dėl spartaus gyventojų augimo mūsų laukia pasaulinis badas. Būtent tuomet Kinija įvedė vieno vaiko politiką. Dirbamos žemės kainos pasiekė aukščiausią tašką 8-ajame dešimtmetyje, bet vėliau viskas griuvo. Sunku pasakyti, kodėl kainos staiga krito, niekas negalėjo to prognozuoti.
Dabar vėl matome žemės kainų augimą, kuris man panašus į naują burbulą. Jį taip pat skatina biodegalų populiarumas. Naftos kainos šiuo metu labai nepastovios ir pakankamai aukštos, tad galbūt žmonės tikisi, kad žemė jiems padės išgauti kuro.
Vis dėlto šio burbulo sprogimas nesukeltų didelių pasekmių rinkose. Žmonės mano, kad žemė labai svarbi ekonomikai – augant žmonių skaičiui kartu kyla ir ekonomika. Bet žemės vertė nėra tokia didelė, palyginti su pasauline gerove.
Tiesą sakant, paklausus žmonių, kokia dirbamos žemės kaina jų šalyse, daugelis jų sako nežinantys. Taigi nemanau, kad žemės kainų burbulo sprogimas turėtų tokių pačių psichologinių pasekmių kaip, tarkim, būsto kainų burbulo sprogimas.
Kokią įtaką burbulų susiformavimui ir jų sprogimui turi žiniasklaida?
Manau, kad žiniasklaida daro daug gerų dalykų. Atsiradus žiniasklaidai smarkiai pakilo mūsų visų švietimo lygis. Man žiniasklaida – tarsi būtinas blogis. Jei naujienų agentūros gerai atlieka savo darbą, jos turi įtraukti ir sudominti žmones. Tai kelia pavojų, kad jos pervertina tam tikrus įvykius ir sukelia nereikalingą paniką. Manau, kad labai svarbu, jog žiniasklaidoje dirbantys asmenys jaustų vientisumą ir kontroliuotų pagundą pervertinti naujienas.
Kaip patartumėte paskirstyti savo investicinį portfelį 2013-aisiais?
Be abejo, reikia diversifikuoti, išskaidyti turtą visame pasaulyje, skirtingose rinkose. Vertybinių popierių rinkos šiuo metu yra kiek per brangios, bet tai yra žemų palūkanų normų atspindys. Manau, kad šiuo metu investicija į akcijų rinkas yra protinga.
Vyriausybių vertybiniai popieriai nėra labai gera investicija dėl to, kad jų pelningumas yra labai žemas. Ateityje ilgalaikių vyriausybių obligacijų pelningumas gali augti ir tai reiškia, kad patirtumėte kapitalo nuostolį.
Kalbant apie nekilnojamąjį turtą galima rasti tikrai neblogų sandorių, tačiau reikia atsargiai rinktis. Auksas, na nežinau, man tai atrodo kaip burbulas. Šis burbulas vieną dieną sprogs, bet nežinau, kada tai įvyks.
Minėjote, kad jūsų protėviai kilę iš Lietuvos ir kad dar palaikote ryšį su čia gyvenančiais giminaičiais. Kokį įspūdį esate susidarę apie mūsų šalį?
Lankiausi Lietuvoje porą kartų ir turiu labai daug gerų įspūdžių. Vaikystėje namuose kalbėdavau lietuviškai, bet mano tėtis neleido mums mokytis lietuvių kalbos. Jis sakė: „Tai vos keli milijonai žmonių ir jie nėra čia, Amerikoje, tad nėra tikslo mokytis“. Jūsų šalis man kelia šiltus jausmus, norėčiau kada nors čia atsivežti savo sūnus.
Robertas Shilleris
Nuo 1982 m. dirba ekonomikos profesoriumi Jeilio universitete
Dėstė Pensilvanijos, Minesotos universitetuose bei Londono ekonomikos mokykloje
Nuo 1980 m. dirbo mokslo darbuotoju JAV Nacionaliniame ekonominių tyrimų biure
2005 m. ėjo Amerikos ekonomikos asociacijos viceprezidento pareigas
1972 m. Masačusetso universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį
Patenka į 100 įtakingiausių pasaulio ekonomistų sąrašą
