„Pastaruoju metu Lietuvos verslo aplinka ne progresuoja, o regresuoja. Palyginti su latviais, mes atrodome geriau, tačiau Latvijos pokytis gerėja, o Lietuvos – stovi vietoje. Tai viena iš priežasčių, kodėl atrodome patrauklūs užsienio investicijoms“, – sakė R. Dargis.
Pagal produktyvių investicijų santykį Estija yra gerokai išsiveržusi į priekį. Lietuva, deja, yra žemiau ES vidutinio lygio. Tai lemia tiek prasta mokesčių sistema, tiek žemas žmonių pasitikėjimas. „Lietuvoje vis dar yra didžiulis šešėlis, padidinus mokesčius dar daugiau įmonių pasitraukė į jį“, – sakė R. Dargis.
Pagal mokesčių sistemos sąlygas mes atrodome gerai vertinant PVM mokestį. Tačiau darbo jėga, pasak R. Dargio, pas mus apmokestinama per brangiai. „Darbo jėgos apmokestinimas sudaro 70 proc. uždarbio. Didelis „Sodros“ mokestis, GPM skatina žmones dirbti nelegaliai“, – sakė R. Dargis.
„Biurokratinė našta yra didžiausia Baltijos valstybėse. Vyriausybei tai yra aiškūs ženklai, rodantys, ką reikia daryti“, – sakė R. Dargis. Pasak jo, Lietuvoje būtina didinti darbo santykių lankstumą, taip pat finansinių paslaugų prieinamumą.
„49 proc. apklaustųjų teigia, kad gauti paskolą verslui nėra lengva. Jie susiduria su sunkumais ir įvairiomis kliūtimis“, – sakė R. Dargis.
Lietuvoje dauguma verslininkų investuoja savo sutaupytas lėšas, antroje vietoje yra bankų paskolos. Rizikos kapitalo pinigai vis dar sudaro mažą dalį investicijų.
R. Dargis priminė, kad Lietuvoje nerimą kelia ir mažas pasitikėjimas politikais bei teismų sistema, kuria pasitikėjimas yra mažiausias regione.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pritarė, kad pastaruosius keletą metų teismų ir muitinės darbas tikrai netenkina ir tam turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys. Dėl biurokratinės naštos A. Butkevičius mato politikų atsakomybę. „Reikia keisti požiūrį. Tokia situacija susidaro dėl to, kad laimėjusios rinkimus politinės partijos atstovai mano, jog privalo užimti aukštus postus“, – sakė A. Butkevičius, kuris pabrėžė komunikacijos ir bendradarbiavimo svarbą tarp verslo ir valdžios.
Pasak jo, su ES parama reikia elgtis labai atsargiai – tai turi būti ilgalaikis ekonomikos skatinimas. A. Butkevičius teigė, kad nerimą taip pat kelia didelių pinigų sumų cirkuliavimas rinkoje.
Ministras pirmininkas didžiausiu vyriausybės prioritetu laiko energetiką.
„Energetikos sektorius yra jautriausias tiek verslui, tiek visuomenei, tiek vyriausybei. Šilumos ūkį išskiriu kaip svarbiausią problemą. Šis sektorius yra prioritetinis, todėl į jį nukreipsime didelę dalį Europos sąjungos lėšų. Faktas, kad šilumos sunaudojama 40 proc. rodo, jog šilumos ūkis jau seniai turėjo būti prioritetinį sritis“, – sakė A. Butkevičius.
Viena prioritetinių sričių, pasak ministro pirmininko, yra teritorijų planavimas, taip pat viešųjų pirkimų įstatymas, kuris po pataisų leis procedūrą vykdyti greičiau ir paprasčiau.