Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Prekybos centre Šiauliuose įsikūrusio restorano šeimininkė jau apie metus niekaip nesuranda pagalbininkų – virėjų, picų kepėjų, padavėjų. Atlyginimą siūlo minimalų – 700 eurų į rankas, tačiau už tokią algą niekas dirbti nebenori.
„Per metus neatėjo nė vienas picų kepėjas, nė vienas, nėra tokio. Stengiamės, neprašome įgūdžių, tik noro dirbti, išmokysime“, – pasakoja restorano savininkė Raimonda.
Mokėti didesnę algą virėjui ar kepėjui šeimininkė nemato reikalo, mat klientų nedaug, tad ir krūvis esą nebus didelis.
„Už atlygį – minimumą. Nėra ilgos darbo valandos – nuo 10 val. iki 20 val., kai kiti mieste dirba iki 22 val.“, – teigia Raimonda.
Skirtumas tarp uždirbančių mažiausiai ir daugiausiai
Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad iš pusantro milijono dirbančiųjų Lietuvoje, minimalią ir mažesnę algą gauna beveik 100 tūkst. darbuotojų. Dar tiek pat – tik šiek tiek didesnę už minimumą.
„Tai gali būti nekvalifikuoti darbai, regionuose galime rasti daugiau tokių darbuotojų, neturintys paklausių įgūdžių“, – teigia „CV online“ atstovė Rita Karavaitienė.
„Didžioji dalis, apie 80 proc. gyventojų, kurie gauna minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), dirba ne visą darbo dieną. Kas dirba pilnu etatu už MMA, tokių yra mažiau nei 3 proc.“, – paaiškina ekonomistė Greta Ilekytė.
Beveik pusė milijono lietuvių dirba už 1000 eurų ir mažiau į rankas. Beveik 15 procentų lietuvių alga siekia nuo 1050 eurų iki 1250 eurų į rankas. Beveik ketvirtadalis dirbančiųjų gauna atlyginimą 1250–1800 eurų į rankas.
Dešimtadalio jie dar didesni – iki 2500 eurų į rankas. Na, ir likęs dešimtadalis uždirba dar daugiau. O 6 tūkst. darbuotojų per mėnesį gauna 10 ir daugiau tūkstančių eurų, kas į rankas sudaro per 6 tūkst. eurų.
„Dauguma tai aukščiausio lygio vadovai įmonių, padalinių, stambesnių tarptautinių įmonių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę“, – teigia R. Karavaitienė.
Atlyginimai toliau augs
Tai, kad apie trečdalis dirbančiųjų Lietuvoje gauna iki tūkstančio eurų į rankas algas, anot ekonomistų atspindi Lietuvos verslo galimybes ir struktūrą.
„Lietuvoje mediana yra apie 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio, daugiau uždirbančių žemiau vidutinio darbo užmokesčio. Bet situacija keičiasi į gera“, – tikina ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ekonomistai ragina politikus atsakingai žadėti rinkėjams didinti pašalpas, pensijas ir algas, nes įgyvendinti pernelyg dosnius pažadus gali būti sudėtinga ar net neįmanoma.
„Kitąmet BVP augs 6 proc., pernelyg nutolti su algų didinimu, negu auga ekonomika, negali“, – teigia T. Povilauskas.
Vyriausybė kitąmet minimalią algą siūlo padidinti dar 70 eurų į rankas iki 777 eurų. Taip pat ir kitos algos, anot Finansų ministerijos, kitąmet turėtų vidutiniškai ūgtelėti dar apie 8 proc. ir vidutinė alga sieks beveik 2400 eurų, tai yra iki 1500 eurų į rankas.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
