Kiek reikia uždirbti, kad nesijaustum elgeta? Iš tiesų neturto kompleksas kamuoja ir tuos, kurie uždirba tūkstantį litų, ir tuos, kurie uždirba tris tūkstančius. Patarimas „uždirbti daugiau pinigų“, kad atsikratytum šio komplekso, ne visuomet būna efektyvus. Kompleksas tuo ir būdingas, kad sąlygos gali keistis, o jis išlieka.
Edita K. rašo: „Mes su vyru uždirbame tarsi neblogus pinigus, apie 3000 litų per mėnesį. O kaskart neužtenka pragyventi iki atlyginimo. Mūsų šeima (vyras, aš, du vaikai) išleidžia per mėnesį beveik keturis tūkstančius litų. Mūsų pažįstamų šeimoje – tas pats. Mus laiko viduriniąja klase, o galo su galu negalime sudurti. Apie tai, kad dar ką nors atidėtume, ir kalbos nėra. O juk reikėtų atsidėti, juodai dienai. Bijau net pagalvoti, kas bus, jei vienas mūsų neteks darbo. Gyvename tarsi ant parako statinės. Labai nemalonus jausmas. Galbūt mes sau tiesiog perdaug leidžiame? Viena mano giminaitė gyvena su vyru už aštuonis šimtus litų. Ji mano, kad mes iš gero gyvenimo savo kailyje netveriam. Bet juk aštuonių šimtų litų – tik pavalgyti užtenka, ir tai kukliai! Bet įdomiausia, kad vieni mūsų pažįstami, kurie turi savo firmą, leidžia per mėnesį 6000 litų ir lygiai taip pat, kaip mes, jaučiasi ubagais! Ar yra kokia nors psichologinė išeitis?“
Tokie klausimai jaudina, turbūt, daugumą Lietuvos gyventojų. Taip vadinamoji vidurinioji klasė jaučiasi turtinga tik pensininkų ir neturinčių papildomų pajamų studentų atžvilgiu. Pavyzdžiui, Rimas R. turi tris firmas skirtinguose Lietuvos miestuose, išleidžia per mėnesį apie 4000 litų, o savęs visai nelaiko turtingu. Jo žodžiais tariant, jis „sau daug ko negali leisti“ (na, įsigyti naujutėlaitės, ką tik pagamintos mašinos), daug kur „save skriaudžia“. Jo jausmai kai kuria prasme identiški jausmams žmogaus, gaunančio vidutinį lietuvišką atlyginimą. Kaip čia yra?
Edita teisi, kada ieško ją kankinančio komplekso savo pačios viduje, o ne išorėje. Esmė ta, jog jausmas, ar mes esame turtingi ar vargšai, visada subjektyvus. Vienas uždirba tūkstantį litų ir laiko savo turtingu (nes kaimynas uždirba šešis šimtus), o kitas ir tris tūkstančius litų laiko menka suma (nes jo draugas gauna dešimt tūkstančių).
Viskas priklauso nuo to, su kuo lyginsime. Taigi, kompleksai atsiranda nuo nereikalingų (ir žalingų!) palyginimų. Lyginti savo gerovę su kaimyno, pažįstamo gerove ir dėl to kompleksuoti - būdingas žmonių, išaugusių posttotalitarinėje sistemoje, bruožas. Tais laikais, kai 80% žmonių uždirbdavo 100-150 rublių, pagrindo lyginimui buvo kur kas mažiau. Psichologiškai toks žmogus nėra pasirengęs pergyventi ūmaus savo kaimyno, kuris dar vakar gaudavo tuos pačius 100 rublių, praturtėjimo.
Kas yra gyvenęs Amerikoje, tas pastebėjo, kad ten žmonės nuolatos galvoja apie pinigus, kaip jų daugiau uždirbti: bet apie savo, o ne apie kaimyno pinigus! Tai visiškai kitas mentalitetas, kuris sukuria produktyvios energijos užtaisą.
Lietuvoje kol kas kitaip. Jau iš Editos laiško matome, kad ji užsiėmusi ne tiek aukštesnio atlyginimo paieškomis, kiek savo padėties lyginimu su kitų savo pažįstamų ir giminaičių padėtimi. Ji nori nustatyti, ar yra turtinga ar vargšė, kiek ji neturtinga. Toje minčių apie skurdą koncentracijoje ir glūdi kompleksas.
Atsakymas į klausimą, turtingi esame ar vargšai, priklauso it nuo jūsų poreikių. Jeigu norite turėti daugiau, reikia arba uždirbti daugiau pinigų, arba ženkliai sumažinti poreikius ir išmokti gyventi pagal pajamas.
Esama tokios psichologinės formulės. Turtinga save laikysite tada, kai jums reiks mažiau, negu uždirbate (tuomet atsiras “atliekamų” pinigų). Tuo pat metu reikia liautis nuolatos save lyginti su kitais: žiūrėti kiek ir kam jie leidžia pinigus. Bet idealu, jei jūs iš viso negalvojate apie savo “materialinį” statusą, apie tai, kokiai klasei priklausote. Tas reiškia, kad neturite skurdo komplekso, ir jūsų psichika šiuo atžvilgiu yra visiškai sveika. Vadinasi, turite teigiamos energijos. Ji kaip tik ir padeda veikti „į visas puses“ lengvai, nesikompleksuojant. Kaip taisyklė, tokie žmonės daro daugiau bandymų ir dėl to jiems labiau sekasi.
Taip kad išeina, jog tas, kas mažiau galvoja apie save, apie tai, turtingas jis ar vargšas, o daugiau veikia, tas, galiausiai, turtingu ir tampa!
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]