Šventinė nuotaika retai ateina pagal užsakymą. Nebent vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje, kada jūsų nervų sistema jauna, nenualinta kovos dėl kasdieninio duonos kąsnio, nekenčia nuo neurozių bei kompleksų. Štai kodėl vaikai beveik visuomet šypsosi, jų nuotaika puiki. Iš tiesų jiems kiekviena diena – šventė.
Su amžiuje mūsų nervai nusialina (ypač, jei pasirenkame netinkamą gyvenimo būdą, nevaldome savo emocijų). Nerviškai pervargęs žmogus gali pakelti savo tonusą tik alkoholio arba narkotikų pagalba. Jo nervų sistemos būsena jau nebeleidžia patirti gyvenimo džiaugsmo “tiesiog šiaip sau”, vos atmerkus rytą akis.
Patys esame kalti dėl to, kad šventė apleidžia mūsų gyvenimą (dėl ko eikvojame savo nervus? Dėl ko taip stipriai kasdien pergyvename?). Bet ar tai reiškia, kad tik alkoholis, narkotikai suteikia “žvalumo” mūsų nervams?
Bėgant metams pasidaro labai svarbu išmokti sukurti sau (ir aplinkiniams) šventinę nuotaiką. O tam reikia žinoti, nuo ko tai priklauso.
Vita T. rašo: „Štai jau penkiolika metų sutinkame Naujuosius metus mano vyro tėvų namuose. Tai už šimto kilometrų nuo Kauno. Tokia pas juos tradicija, dar nuo senų laikų, atvažiuoti naujiems metams pas tėvus su šeimomis, ir kada mes susituokėme, Darius norėjo, kad ji nenutrūktų. Pirmaisiais metais sutikdavau, vyro spaudžiama, paskui ėmiau protestuoti, bet kaskart susidurdavau su vyro pasipriešinimu. Matydama, kaip tas jam svarbu, nusileidau. Vardan taikos šeimoje (turime tris vaikus).
Bet nuo to laiko Naujieji metai man nustojo buvę švente. Nedideliame kaimo name susirenka trys šeimos (dar atvažiuoja vyro brolis su žmona ir vaikais). Vienas ir tas pats scenarijus: moterys sėdi virtuvėje, kone iki pusiaunakčio, vyrai daugiausiai geria alų ir kalba apie savo reikalus su kaimynu, kuris būtinai ateina “pasveikinti su artėjančiais”. Jau pykina nuo tokių Naujų metų.
Mano sesuo gyvena Klaipėdoje, sutinka Naujuosius savo namuose. Irgi skundžiasi nuoboduliu: gaminamas valgis, geriama, žiūrimas televizorius, dainuojama ir užsnūstama. Tikros šventės iš tiesų nėra…“
Taigi, pirmasis bet kokios šventės priešas – vieno ir to paties pasikartojimas, rutina. Būtent tuo ir skundžiasi Vita. Pažiūrėkite į vaiką: kodėl jis “nenustygsta vienoje vietoje”? Nes sėdėdamas vienoje vietoje jis ima nuobodžiauti! O nuobodulys – tai gyvenimo džiaugsmo, kuris vaikui reikalingas kaip oras, priešas. Vaikas tiesiog ieško naujo, naujumo – dėl to ir nesėdi vietoje.
Ankstyvoje jaunystėje tęsiasi tas pats procesas. Studentai – labiausiai keliaujanti pasaulyje tauta, jiems lengviausiai pasikelti iš vietos, su šimtu kitu litų kišenėje apvažiuoti pusę pasaulio.
Su amžiuje mūsų psichologija keičiasi. “Pasitinku Naujuosius gerų draugų, senų pažįstamų, kompanijoje. Geriame šampaną, linksminamės, šokame, daug juokaujame, - sako trisdešimt devynerių Laima. – Bet pastaraisiais metais man susidaro įspūdis, kad mes visi tiesiog sumaniai imituojame linksmumą, kurio (tikrojo) jau senai nebėra. Mes priverčiame save kvatotis, nes taip reikia”.
Dėl to Laima nusprendė sulaužyti tradiciją. Praeitais metais ji pasikalbėjo su vyru, ir jiedu nusipirko nebrangius kelialapius į Kroatiją, į kalnus. Naujieji toli nuo namų, kalnuose, akis į akį su žvaigždėmis? Kodėl gi ne? Sulaužyti gyvenimo stereotipus – be galo sunku. Bet kartais tai būna vieninteliu žmogaus išsigelbėjimu.
Bet nebūtinai toli išvažiuoti, kad Naujieji metai jums taptų švente. Kartais pakanka sutikti šventę kitoje kompanijoje, su kitais žmonėmis, kitoje aplinkoje. Jei kaskart švenčiate namie, kodėl nepasiryžti sutikti pusiaunakčio restorane, kuris jums pagal kišenę (galų gale, kartą metuose sau galima leisti). Trisdešimtmečiai Jurgis ir Rita užsisakė “naujametinę naktį” viešbutyje, su nakvyne. Tai buvo savotiškai romantiška, jie pasijuto turistais, atsidūrė nepažįstamų, bet labai malonių, geranoriškų žmonių ratelyje. Kitaip pasielgė jų bendraamžiai Linas ir Sigita: jie nusprendė surengti šventę savo vasarnamyje prie Vilniaus, kur pasikvietė įdomius užsieniečius, su kuriais susipažino darbe besibaigiančiais metais.
Kad Naujieji metai būtų švente, turi būti kažkas naujo (sutikimo vieta, žmonės, aplinka, šventės scenarijus). Kuo daugiau jaunų žmonių šalia. Negalvokite apie savo amžių, pajamas, “perspektyvas” (pasikliaukite likimu ar Dievu, jei esate tikinti). Neprisiminkite patirtų pažeminimų, įžeidimų, nesėkmių. Geriau neužsiimti svarbiais reikalais savaitę prieš šventes (ypač priešventinėmis dienomis). Pageidautina be ypatingo reikalo nesilankyti pas gydytojus (nežinote, ką jumyse aptiks ir dėl ko nugąsdins). Išvakarėse apsilankykite kirpykloje, pas masažistę, saunoje: atsipalaiduokite! Dvi naktis prieš Naujuosius geriau normaliai išsimiegoti: šventė ir nuovargis nesuderinami. Sausio pirmąją būtini praleiskite keletą valandų gryname ore, net jei už lango ir šalta: nešvęskite kelias dienas tarp keturių sienų, su tais pačiais žmonėmis, antraip greitai pavargsite nuo tokios šventės.
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
