Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) tyrimas parodė, kad apie 8 proc. vėžio atvejų Europos Sąjungoje yra susiję su darbo sąlygomis: 12 proc. atvejų – tarp vyrų ir 7 proc. – moterų. Bendrai ES ir išsivysčiusiose šalyse apie 120 tūkst. žmonių kasmet susiduria su profesiniu vėžiu ir iš jų apie 80 tūkst. baigiasi mirtimi.
Skaičiai nerodo realybės
Nors Lietuvoje nuo 1993 iki 2017-ųjų Lietuvoje buvo diagnozuoti viso labo 7 tokie atvejai, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Neritos Šot teigimu, tai tikrai neatspindi tikrosios situacijos: „Onkologinių susirgimų, susijusių su darbu, turėtų būti gerokai daugiau.“
Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja epidemiologė dr. Giedrė Smailytė paaiškino, jog profesiniu vėžiu vadinami piktybiniai navikai, kuriais suserga žmonės ilgą laiką savo darbo vietoje veikiami vienokių ar kitokių kancerogeninių veiksnių.
„Profesinis vėžys dažniausiai atsiranda tuose organuose, kurie tiesiogiai veikiami kancerogeninių veiksnių (oda, plaučiai), arba, kuriuose jie metabolizuojami (kepenys, šlapimo pūslė). Manoma, kad profesiniai veiksniai populiacijoje sąlygoja apie keturis procentus vėžio“, – sakė ji.
Nuodija dešimtmečiais
Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenys rodo, kad nuo 4,5 proc. iki 8,5 proc. nustatytų onkologinių ligų sukelia darbo aplinkoje esantys kancerogenai. Šiuo metu yra žinoma 120 veiksnių (cheminių junginių bei gamybos procesų), kurių kancerogeniškumas žmogui yra įrodytas.
„Profesinis vėžys daugiausiai siejamas su cheminėmis medžiagomis arba plaušeliais. Klasikinis profesinio vėžio pavyzdys būtų asbestas – po nuolatinio kontakto su medžiaga per 40 metų gali išsivystyti plaučių arba pilvaplėvės vėžys. Tai būtų statybininkai, kurie anksčiau montuodavo, o dabar – ardo vamzdžius. Visa, kas anksčiau buvo padengta asbestine danga, dabar yra šalinama ir keičiama saugesnėmis medžiagomis. Taigi darbuotojai, kontaktuojantys su dideliais kiekiais asbesto yra didelės rizikos grupėje“, – aiškino VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.
Medžiagų sąrašą nuolat pildo
Kalbėdama apie plaučių vėžį epidemiologė G. Smailytė pažymėjo, kad nors didžiausią įtaką plaučių navikams atsirasti turi rūkymas, tačiau kiti su profesija susiję veiksniai taip pat yra svarbūs: „Tai – arsenas, asbestas, berilis, kadmis, akmens anglies dervos, nikelio junginiai, radonas, kristalinis silicis, suodžiai, vinilchloridas.
Taip pat žinomi gamybos procesai, dėl kurių didėja plaučių vėžio rizika. Tai būtų akmens anglies dujų gamyba, aliuminio gamyba, baldų gamyba, dažytojo darbas, geležies ir plieno lydymas. Kancerogeninių veiksnių sąrašas nuolat pildomas kaupiantis mokslinių tyrimų duomenims. Pavyzdžiui, prieš trejus metus, sukaupus pakankamai mokslinių įrodymų, dyzelinių variklių išmetamosios dujos pripažintos kancerogeniniu žmogui veiksniu susijusiu su plaučių vėžio rizikos padidėjimu.“
Mokslininkė pasakojo, kad odos navikus gali sukelti profesinis arseno, akmens anglies dervų, mineralinės alyvos, skalūnų alyvos, saulės spinduliuotės, suodžių poveikis, taip pat akmens anglies dujų ir kokso gamybos procesai. „Piktybiniai nosies ir prienosinių ančių navikai žmogui gali išsivystyti dėl profesinio medžio dulkių ir nikelio poveikio, taip pat šie navikai dažnesni tarp asmenų, dirbančių avalynės gamybos ir remonto įmonėse, gaminant baldus“, – pridūrė ji.
Numiršta nuo kitų ligų
VDI specialistė R. Zubkevičiūtė pastebėjo, jog vėžiu susirgti rizikuoja ir tie darbuotojai, kurie kontaktuoja su prie kancerogenams priskirtinų medžiagų. „Medžiagos, kurios yra patvirtintos kancerogenais, yra uždraustos naudoti tiek buityje, tiek gamyboje. Bet kol paaiškėjo, kad jos yra pavojingos, iki to laiko žmogus galėjo nuodytis“, – sakė ji.
Pašnekovės teigimu, nėra daug darbuotojų, kurie dirbtų su šiomis medžiagomis: „Per dešimtmetį fiksuoti tik keli tokie atvejai. Kitas dalykas, jei turi laukti 30–40 metų, kol susirgs, gal numiršta nuo kitų ligų. Gali būti ne visi vėžio atvejai užfiksuoti. Jei žmogus ir rūko, ir kontaktuoja su kancerogenais, gali būti, kad plaučių ar gerklų vėžys „nurašomas“ rūkymui.“
Specialistai pabrėžia, kad dar trūksta supratimo apie chemines medžiagas, jų poveikį sveikatai – ūminį ir ilgalaikį. Kadangi tai vyksta dešimtmečiais, pastebėti, kad pavojingos medžiagos kaupiasi organizme, sudėtinga.
Žaloja ir nematoma spinduliuotė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja, profesorė Rūta Ustinavičienė atkreipė dėmesį ir į fizikinius veiksnius, kurie veikia ne tik darbo, bet ir namų aplinką, tačiau neretai yra nejuntami.
Tokia nepastebima yra elektromagnetinė spinduliuotė. „Šios bangos yra skirtingo dažnio –nuo mikrobangų krosnelės iki elektros laidų spinduliavimo. Elektromagnetinės bangos turi poveikį ir, kaip rodo epidemiologiniai tyrimai, yra siejamos su vėžio vystymusi. Daugiausiai atvejų siejama su mobiliųjų telefonų naudojimu ir galvos smegenų vėžiu. Daugumoje tyrimų nurodoma, kad pastoviai kalbant telefonu bent nuo valandos iki pusantros per dieną ilgus metus didėja rizika išsivystyti galvos smegenų augliui“, – dėstė profesorė.
Be abejo, šiandien gyvenimo be mobiliųjų telefonų neįsivaizduojame, taigi specialistė siūlo išeitį, kaip jais naudotis saugiai: „Dirbantys su skambučiais žmonės paprastai naudoja belaidę įrangą. Jos spinduliuotė yra kiek mažesnė, tačiau saugiausias variantas – laidinės ausinės. Tai – vienintelė šiuo metu galima apsauga.“
Kaip riziką didina sėdimas darbas
Paklausta, ar su onkologiniais susirgimais galima būtų sieti sėdimą darbą, G. Smailytė sakė, kad ryšį galima įžvelgti nebent dėl mažesnio fizinio aktyvumo, antsvorio ir nutukimo didesnio paplitimo tarp sėdimą darbą dirbančių žmonių.
„Nustatyta, kas turintys antsvorio ir nutukę asmenys turi didesnę stemplės, gaubtinės žarnos, krūties (menopauzės metu), endometriumo ir inkstų navikų riziką. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad su nutukimu yra susiję kepenų, tulžies pūslės ir kasos piktybiniai navikai. Taip pat nutukimas gali didinti ir agresyvaus prostatos vėžio riziką“, – sakė ji.
Savo ruožtu Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra neseniai pranešė, kad naktinis, pamaininis darbas itin žalingai ir, tikriausiai, gali sukelti vėžį.
Kaip apsisaugoti?
Daugelyje šalių, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, yra griežtai reglamentuojami reikalavimai darbo aplinkai. „Galima pasidžiaugti, kad, kalbant apie profesinius kancerogeninius veiksnius ir jų profilaktiką, pasiekta labai daug. Gerai tai, kad išaiškinus profesinio vėžio etiologiją ir sėkmingai pašalinus iš aplinkos priežastį, navikai nebesivysto.
Jei veiksnio visiškai pašalinti nėra galimybės, yra kiti problemos sprendimo būdai: uždaros gamybos ir transportavimo sistemos, nekenksmingų pakaitalų naudojimas; gamybinės aplinkos kontrolė; individualios apsaugos priemonės; asmens higienos priemonės; sistemingos profilaktinės dirbančiųjų sveikatos apžiūros. Svarbu ir bendros profilaktinės priemonės: nerūkymas, visavertė mityba, fizinis aktyvumas ir pan. Visa tai stiprina organizmo atsparumą kenksmingiems poveikiams“, – patarė specialistė.
Vėžys išlieka viena didžiausių problemų
Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Dažniausios vėžio lokalizacijos yra vyrų priešinės liaukos ir plaučių navikai bei moterų odos piktybiniai navikai ir krūties vėžys.
Kasmet daugiau nei 8 tūkstančių žmonių Lietuvoje miršta nuo onkologinių ligų. Daugiausia vyrų miršta nuo plaučių vėžio, krūties vėžys yra dažniausia moterų mirties nuo onkologinių ligų priežastis.
Apie 47 proc. piktybinių navikų Lietuvoje diagnozuojami ankstyvųjų I ir II stadijos, tačiau net ketvirtadalis visų piktybinių navikų nustatomi jau pažengusios IV stadijos. Vėžys išlieka viena iš pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje. 2018 m. pasaulyje buvo diagnozuota apie 17 mln. naujų vėžio atvejų ir 9,6 mln. mirčių nuo vėžio.
