Daugiau nei milijonui šalies gyventojų VLK per „Sodros“ asmenines paskyras išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo sveikatos paslaugos ir vaistai iš PSDF.
VLK direktoriaus Gintaro Kacevičiaus teigimu, šios iniciatyvos poreikį pagimdė augantis visuomenės sąmoningumas ir domėjimasis, kur keliauja jų PSD įmokos. Jis pabrėžė, kad tuo siekiama trijų tikslų.
„Pirmiausia tokiu būdu pacientai bus geriau informuoti, kam naudojami jų pinigai. Tikim, kad jei pacientas yra informuotas, tada jaučiasi tvirčiau sveikatos sistemoje. Tokiu būdu taip pat tikimasi sutvirtinti paciento statusą.
Tai kartu tam tikra atskaitomybė prieš mokesčių mokėtojus. Norėjome paaiškinti, kaip veikia solidarumo principas, kad žmonės matytų, kiek yra išleidžiama vaistams, kai jie susirgo. Sistemoje yra duomenys ne tik kiek sumokėta iš PSDF, bet kiek už paslaugas pacientas sumokėjo iš savo kišenės“, – informavo jis.
Anot jo, tai naudinga, nes tokiu būdu pacientas galės pastebėti, ar neatsirado įrašų už nesuteiktą gydymą. Taip pat galima patikrinti, ar nėra permokėta.
„Jei žmogus yra sumokėjęs per PSDF biudžetą, gal nebebus noro mokėti neoficialiai", – sakė G. Kacevičius.
Portalas tv3.lt primena jau rašęs apie atvejus, kai pacientai už jiems priklausančias paslaugas sumoka dukart.
PSD įmokas administruojančios „Sodros“ vadovės Julitos Varanauskienės teigimu, ši iniciatyva turėtų padėti suprasti šio mokesčio svarbą.
„Kai kabama apie samdomą darbą dirbančius, tai nėra taip sudėtinga apskaičiuoti. Tačiau tų, kurie dirba savarankiškai, tokių mokesčių apmokėjimas yra laikui imlus, tad sulaukiame daug klausimų.
Dėl to per metus sulaukiama apie 168 tūks. skambučių. Žmonės klausia, domisi, kaip, kada, kokiu būdu mokėti PSD. Mūsų specialistai dėl to daug dirba, tad visuomenės švietimas yra labai svarbus. Taip visuomenė gaus atsakymus ne tik kiek, bet ir už ką reikia mokėti“, – kalbėjo „Sodros“ vadovė.
Taip pat stengiamės savo ruožtu informuoti už prievolę sumokėti. Jei matome, kad prievolė atsirado ar atsiras, tą visada darome.
Pernai vidutinė vieno dirbančiojo įmoka buvo 998 eurai, savarankiškai įmokas mokančio asmens – 432 eurai. Už pensininkus, vaikus ir kitus valstybės draudžiamuosius į PSDF vidutiniškai įmokėtas 321 euras.
Matys visas paslaugas
G. Kacevičiaus teigimu, informaciją galės matyti visi, kurie turėjo kokį kontaktą su sveikatos sistema.
VLK duomenimis, vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per metus 11 kartų lankėsi ambulatorinėje gydymo įstaigoje, 4 kartus gulėjo ligoninėje.
Pašnekovo teigimu, sistemoje bus galima pamatyti tiek tą vaisto dalį, kurią kompensavo valstybė, tiek tą, kiek asmuo primokėjo.
„To pyrago, ką kompensuoja PSDF lėšos, spektras yra gana platus. Bendroje proporcijoje paslaugų kainos sudaro 72 proc., vaistai – 18 proc., likusioji dalis tenka reabilitacijai, ortopedijai“, – sakė VLK vadovas.
Jis priminė, kad neretai neįsivaizduojama, kaip brangiai PSDF kainuoja kai kurios operacijos. Štai širdies operacija gali kainuoti nuo 5 600 iki 13 tūkst. eurų, insulto ir kitų galvos ir smegenų sutrikimų gydymas iki 11 tūkst. eurų.
Inksto transplantacija ir gydymas atsieina beveik 22 tūkst. eurų, širdies transplantacija – per 125 300 eurų.
Tuo metu kataraktos operacijos su lęšiuku kaina siekia 400 eurus, apendicito – nuo 850 iki 1 500 eurų, tulžies pūslės akmenų pašalinimas laparoskopu – nuo 1100 iki 2200 eurų.
Tuo metu gydantis krūties vėžį vien vaistų kaina vienai pacientei per metus gali siekti nuo 22 iki beveik 70 tūkst.eurų. Onkohematologinių vaistų kaina vienam ligoniui gali svyruoti nuo 60 iki 70 tūkst. eurų per metus. Pernai naujai pradėti kompensuoti vaistai antro tipo cukriniam diabetui gydyti metams vienam žmogui atsieina 400 eurų.
Paklaustas, kaip nesilankęs pas gydytoją ir nesinaudoję sveikatos paslaugomis asmuo gali sužinoti, kur „nukeliavo“ jo PSD įmokos, informavo, kad visos ataskaitos yra viešai prieinamos.
„Kiekvienų metų pabaigoje yra viešai skelbiamos ataskaitos, kur panaudojamos surenkamos PSD įmokos“, – sakė jis.
Paklaustas, ar apskritai užtenka surenkamų lėšų padengti visoms gyventojų paslaugoms, VLK vadovas aiškino, kad stengiamasi lėšas skirstyti taip, kad visiems tektų proporcingai pagal poreikį.
„Be abejo, išlaidas planuojame, Lietuvoje galioja fiskalinės drausmės įstatymas, kuris yra labai griežtas ir PSDF negali būti deficitinis. Ir to mes turime laikytis. Taigi išleidžiame tiek, kiek surenkame. Būna situacijų, galbūt daugiau į metų pabaigą, kai matome, kad kažkur poreikis yra kiek mažesnis negu planavome, o kažkur didesnis, tada atliekame perskirstymus", – sakė G. Kacevičius.
Kokiu būdu galima sužinoti gydymo kainą?
Sužinoti, kiek kainavo paciento gydymas ar vaistai galima buvo ir iki šiol. Pirmas būdas – pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK) ar atstovui savivaldybėje – tuomet išduodama popierinė ataskaita. Antras – pasinaudoti VLK teikiama elektronine paslauga „E. valdžios vartuose".
VLK specialistai dar kartą primena, kad jaustis saugiai gali tik PSD apdraustas pacientas, nes tuomet jo gydymo išlaidos yra apmokamos iš PSDF lėšų. „Sodra“ savo ruožtu atsakingai administruoja PSD įmokas ir nuolat informuoja gyventojus apie pasekmes, laiku nesumokėjus PSD įmokų arba draudimui nutrūkus. Jei žmogus laiku nesumokėjo PSD įmokų ir nėra apsidraudęs, už kiekvieną suteiktą konsultaciją, procedūrą, operaciją, tyrimus, reabilitaciją ir kitas paslaugas, išskyrus būtinąją pagalbą, visą kainą turi sumokėti iš savo lėšų.
Šiemet PSDF sudaro 2,3 mlrd eurų. Didžioji dalis – sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms padengti – yra beveik 1 mlrd. 510 mln. eurų. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms skirta apie 359 mln., medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – beveik 64 mln., ortopedijos techninėms priemonėms – daugiau nei 13,5 mln., o sveikatos programoms ir kitoms išlaidoms – virš 132 mln. eurų.
