Lietuvos eurparlamentarai sako, kad Briuselyje ir taip daug bėdų, tad Lietuvos ir Kinijos konfliktas ten didelio dėmesio nesulaukia, o ir priemonių kaip padėti mūsų šaliai euroblokas vis dar neturi. Tiesa, apie planus steigti Taivano atstovybę pareiškė Slovėnijos premjeras taip iššaukęs Kinijos piktą reakciją.
Šiemet eurobloko pirminikavimą perėmusios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į Europos Parlamentą atvyko išdėstyti kokius svarbiausias iššūkius ateinantį pusmetį spręs Briuselis. Ilgoje kalboje iššūkių jis aptarė daugybę. Tačiau augančio Kinijos spaudimo Lietuvai taip ir nepaminėjo.
„Mes europiečiai turime kartu kelti savo reikalavimus ir padaryti viską kad juos įgyvendinti. Atviras, reiklus dialogas, trukdžių ir manipuliacijos akivaizdoje“, – kalba E. Macronas.
Emanuelis Makaronas sveikinasi su parlamentarais, kai kurie džiaugiasi, kai kurie žiūri piktai. Europos lyderių pagalbai Lietuvai ir toliau apsiribojant solidarumo žodžiais, grupė neapsikentusių europarlamentarų kreipėsi į Europos Sąjungos vadovybę ragindami nedelsiant imtis konkrečių veiksmų ir užstoti Lietuvą nuo Kinijos spaudimo. Tiesa, laišką pasirašė vos 40 europarlamentarų iš 705 dirbančių europarlamente. Konservatorė Rasa Juknevičienė to nesureikšmina.
„Na tiesiog nebuvo nei ir stengiamasi daug surinkti. Gana trumpas laiko tarpas buvo. Žinote, čia pūga tų elektroninių laiškų. Man atrodo pakankamas tas skaičius“, – sako R. Juknevičienė.
Kinijos muitinėse stringa ne tik lietuviškos prekės, tačiau ir vokiškos, prancūziškos ir švediškos su Lietuvoje pagamintomis dalimis. Verslininkai jau ir šiose šalyse vis garsiau kalba apie patiriamus nuostolius. Visgi, Slovakijos parlamentarės inicijuotą laišką su raginimu imtis veiksmų prieš Kiniją pasirašė vos penki iš vienuolikos Lietuvos parlamentarų.
„Aš papraščiausiai neturėjau informacijos. Gal man nepersiuntė. Negaliu pasakyti, bet aš būčiau šitą laišką pasirašęs“, – sako europarlamentaras Bronius Ropė.
Laiškas taip pat nepasiekė arba nesudomino ir Blinkevičiūtės, Jakeliūno, Tomaševskio ir reto svečio Europos Parlamente Uspakicho.
„Ten yra, man atrodo, 41 parašas po apačia. Išoriškai gali atrodyti nedaug, bet ten yra praktiškos visos didžiosios politinės grupės“, – teigia europarlamentarė Aušra Maldeikienė.
Tačiau garsių ir įtakingų Europarlamentarų pavardžių kaip ir politinių grupių lyderių parašų laiške nėra.
„Reikia pripažinti, kad šiuo metu Europos Sąjungoje netrūksta probleminių klausimų. Kaip niekada metai prasideda labai aktyviai ir ta kritinių diskusijų darbotvarkė pilna, netgi perpildyta. Tai žinoma, nelabai čia kas laukia, kad Kinijos klausimas ateis“, – sako europarlamentras Petras Auštrevičius.
Tiesa, ankščiau Prancūzija tvirtino, kad kuo skubiai ieškos būdų padėti Lietuvai. Renkami įrodymai prieš Pekiną pradėti bylą Pasaulio prekybos organizacijoje. Paryžius taip pat žada paspartinti derybas dėl specialaus teisinio instrumento, kuris Briuseliui leistų atsakyti į Kinijos nesąžiningą prekybinę veiklą, kai prisidengiant neva pačių verslininkų sprendimų ir techninėmis kliūtimis, Pekinas boikotuoja lietuvišką importą. Kol kas teisinių priemonių arsenalas lieka tuščias.
Prancūzija taip pat užsimena, kad nepavykstant rasti išeities iš konflikto, lietuviškas prekes kurių neleidžia įvežti Kinija, galėtų nupirkti kitos Europos Sąjungos šalys.
„Prancūzijos prezidento pažadas sudaryt prekybos prekybos taisyklių sistemą ir taip toliau, tai užtruks gal metus, du, tris. Iki to mes nedagyvensim, mums reikia sprendimo greičiau, mes patys tą puikiai žinome“, – sako B. Ropė.
Lietuvai vis aktyviau skundžiantis Kinijos priešiškais veiksmais tarptautinėje erdvėje, Kinija suskubo apkaltinti Lietuvą esą Vilnius dvišalę problemą bando paversti Kinijos ir visos Europos Sąjungos konfliktu.
„Dėl savanaudiškų sumetimų Lietuva daro klaidą bandydama Kinijos ir Europos Sąjungos santykius paversti savo įkaite. Tai neatsakinga ir labai pavojinga“, – teigia Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian.
Junknevičienė tikina, kad Briuselis Lietuvos likimo valiai nepaliks. Esą Nepadėjus Lietuvai, Europos Sąjunga rizikuoja parodyti silpnumą ir pasiųsti žinutę, kad Pekinas gali ramiai šantažuoti bendrą Europos ekonominę erdvę.
„Šita situacija susijusi su Lietuva turi būti suprasta, kad jeigu ES kažkaip pasiduos Kinijos šantažo kontekste, tai kitos šalys gali nukentėti ir Europos Sąjunga gali prarasti daug svorio geopolitniame kontekste“, – sako R. Juknevičienė.
O kol Strasbūre europarlamentarai pasigenda ryškesnės Prancūzijos rolės mėginant atremti Kinijos spaudimą, ne žodžiais, o darbais to ėmėsi Slovėnija.
Slovėnijos premjeras netikėtai pareiškė, kad, nepaisant Pekino grasinimų, netrukus kaip ir Lietuvoje atidarys Taivano atstovybę, tiesa, kol kas nežinia kokiu pavadinimu. Įniršęs Pekinas pareiškė, kad dėl Slovėnijos sprendimo yra šokiruotas.
