Emilija Irena liepos 6-ąją minės 90 metų jubiliejų, o šiandien ji Seime. Dalyvauja Gedulo ir vilties dienos minėjime. Kadaise dar visai jauna moteris nukentėjo nuo sovietų režimo – 1952 metais ją paėmė tiesiai iš mokyklos suolo ir ištrėmė į Sibirą. Tiesa, ją išvežti pavyko tik iš antro karto.
„Pirmą kartą, kai pranešė man, aš ėjau per kitas duris, pro stadioną. Einu ramiai – ir turėjau proto nebėgti – o eina du kareiviai mane paimt, mačiau“, – pasakoja tremtinė Emilija Irena Osteikienė.
Sibire Emilija Irena baigė vidurinę mokyklą, taip pat inžinerijos studijas. Teko sunkiai dirbti. Patyrė ir nelaimių.
„Išgyvenau Sibire 16 metų. Aš buvau ir Irkustske, ir Chakasijoj, ir Magadane. Ir nelaimių buvo: mano brolis žuvo 23 metų gelbėdamasis nuo šalčio. Ir mūsų pirmagimį priglaudė amžinojo įšalo žemė Magadane“, – kalba Emilija.
Tačiau moteris pykčiu neplūsta.
„Svarbiausia – nereikia keršyti. Mano gyvenimo pagrindinis dėsnis tikėjimas gerumu, tarnauti gėriui, dirbti kitų labui“, – tikina Emilija.
Šiandien sukanka 81 metai nuo pirmųjų masinių trėmimų Lietuvoje. 1941-ųjų birželio 14-osios ankstų rytą daugiau nei 17 tūkstančių Lietuvos žmonių gyvuliniais vagonais buvo išvežti į Sibirą. Anot Prezidento Nausėdos, tai, ką vykdė sovietinis režimas prieš aštuonis dešimtmečius Lietuvoje, dabar kartoja Ukrainoje.
„Tragišku keliu, kurį mums simbolizuoja birželio 14-oji, šiandien žengia daugiau nei milijonas ukrainiečių, išblaškytų po šalį agresorę Rusiją. Kiek jų sugrįš į gimtinę?“ – kalba prezidentas Gitanas Nausėda.
Minėjimas Seime, dainuoja dainininkės su tautiniais rūbais, juos stebi užsienio delegacijos. Lietuvos ir Ukrainos istoriją gretina ir kiti politikai. Ir ragina Europą suprasti, koks pavojingas yra Putino režimas, šiandien žudantis ukrainiečius. Pasak jų, kompromisų su žudančia valstybe negali būti.
„Ukraina pasirinko kovoti, ir mes pasirinkome kovoti su ja petys į petį. Nes mes jau žinome iš savo istorijos: po ultimatumų visada seka agresija, po birželio 15-osios visada ateina birželio 14-oji“, – teigia Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Ta diena galėtų priminti gerbiamai Europai, kur jinai yra, greta ko ir prieš kokį egzaminą stovi“, – sako Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Minėjimuose plazdant ir Ukrainos vėliavoms ukrainiečiai visiems primena – per 70 sovietinės imperijos gyvavimo metų Ukrainoje represuota ir nužudyta daugiau nei 7 milijonai gyventojų. Šiandien Putino režimas vėl žudo, kankina ir tremia Ukrainos gyventojus.
„Miestai šluojami nuo žemės paviršiaus dėl to, kad imperijai nusibodo Ukrainos klausimas. Ji nutarė jį galutinai išspręsti – ji atvirai tai pareiškia. Jau pareiškė, kad ir jūsų valstybingumo nėra“, – tvirtina istorikė Tetjana Boriak.
Skaičiuojama, kad masinių trėmimų metu iki 1952 metų iš Lietuvos prievarta išvežta iki 300 tūkstančių gyventojų. Pirmąkart Gedulo ir vilties diena viešai minėta 1988-aisiais.
