Kokius darbus rudenį reikia atlikti sode ir ar verta šiuo metų laiku genėti medžius, naujienų portalui tv3.lt pasakojo sodininkas, „Audėjų sodų“ įkūrėjas Robertas Audėjus.
Medžių balinimas
Šiemet rugsėjis neįprastai šiltas, tad vaismedžiai neskuba mesti lapų, tačiau, jei tik šie netrukdo, sodininkas rekomenduoja nepamiršti nubalinti medelių. Jis priduria, kad kuo anksčiau atliktas šis darbas, tuo geriau, nes jam atlikti reikalingi sausi orai.
„Rudenį medžius reikia balinti, nes pavasarį jiems reikia apsaugos. Pats kenksmingiausias mėnuo yra vasaris, nes jeigu būna pakankamai šalta, ypač šaltos naktys, temperatūra nusileidžia žemiau -20 laipsnių, o dienos būna saulėtos, kamienai labai įšyla – didelis temperatūrų skirtumas labai pakenkia ir suplėšo kamienus.
Ypač kenčia kaulavaisiai, bet gali ir kiti vaismedžiai – obelys, kriaušės, riešutmedžiai. Praktiškai visų vaismedžių kamienus reikia nubalinti“, – pasakojo R. Audėjus.
Jaunų medelių žievė dar nebūna atsilupusi, tad jokio paruošimo nereikia, vis tik, jei medis senas, suaugęs ir vietomis žievė atsilupusi, ją patariama nuvalyti metaliniu šepečiu ir tik tada imtis balinimo.
Svarbu pasirinkti ir tinkamas priemones. R. Audėjaus teigimu, įprastas kalkių ir vandens mišinys nėra patvarus, lyjant lietui gali lengvai nusiplauti, todėl turi keletą patarimų:
„Rekomenduočiau arba į kalkių mišinį įpilti šiek tiek lipalo, kad mišinys turėtų sukibimą ir pavasarį medis būtų apsaugotas, arba galima balinti net ir vidaus apdailai skirtais vandens pagrindo dažais.“
Pašnekovas priduria, kad į balinimo mišinį galima įpilti šiek tiek vario sulfato (litrui – šaukštelis vario sulfato), jis padės apsaugoti vaismedžius nuo ligų.
Kiti rudens darbai sode
Jau pradėjus kristi lapams, tiksliau, kai nebebus mažiausiai pusės lapų, vaismedžius naudinga nupurkšti – taip jiems suteikiama apsauga.
„Rudenį sodą galima purkšti su karbamido ir vario sulfato mišiniu nuo ligų ir žievėje ar plyšiuose pasislėpusių kenkėjų. 10 litrų vandens užtenka apie 700 gramų karbamido ir 100 gramų vario sulfato, jis apsaugo ir nuo bakterijų, ir nuo grybelių“, – patarė sodininkas.
Turintiems didelius sodus ir neturintiems galimybės sugrėbti lapus, ypač, jei jie pažeisti ligų, R. Audėjus turi paprastą patarimą – pomedžius nupurkšti karbamidu, nes jis paskatina lapų irimą.
Vis tik, jei tik galimybės leidžia, lapus sugrėbti reikia: „Jei medžiai buvo sergantys, lapai pažeisti ligų, reikia juos sugrėbti ir sunaikinti – ar saugiai sudeginti, ar tiesiog kur nors užkasti.“
Iš sodo reikia pašalinti ne tik nukritusius lapus, bet ir vadinamąsias vaisių mumijas, jas nupurtyti arba nudaužyti nuo medžių ir tinkamai utilizuoti, nes likusios kabėti ant vaismedžių jos tampa kabančiu užkratu.
Pradedantiesiems sodininkams kyla klausimas, ar rudenį galima, o gal net reikia genėti vaismedžius? Sodininko teigimu, jis pats asmeniškai to nedaro, tačiau rudenį galima genėti, nors geriausia būtų šį darbą palikti pavasariui.
„Jei bus labai šalta žiema, tarkim, -20 ir žemiau laipsnių, žaizdos sunkiau gyja, kažkiek apšąla, bet jeigu žmogus turi laiko tik rudenį, gali genėti, kažko baisaus neturėtų nutikti.
Rudenį tikrai galima pašalinti sergančias, nudžiūvusias šakas, jas galima šalinti visada. Ruduo – geras metas atlikti sanitarinį genėjimą, bet sveikas šakas geriau genėti pavasarį.“
Medžių apsauga nuo žvėrių
Dar vienas darbas, kurį galima, bet nebūtina atlikti rudenį – tręšimas fosforo ir kalio turinčiomis trąšomis, kurios dažnai ir vadinamos „rudeninėmis“. Fosforas reikalingas šaknims, kalis medėjimui ir vaisių derėjimui.
„Rudenį medžiams nereikia trąšų, bet kol jos prieis iki šaknų, ateis ir kitų metų vasara. Jos bus ilgo veikimo, nesuveiks rudenį, bet jų galima paberti arba palei lajos perimetrą maždaug kas metrą įkasti po saujelę rudeninių trąšų“, – kalbėjo R. Audėjus.
Dabar, jei tik reikia, taip pat galima imtis dirvos šarminimo pelenais, dolomitmilčiais arba kalkėmis, tačiau sodininkas priduria – jei dirva bus šarminama, tręšimą fosforo ir kalio turinčiomis trąšomis derėtų nukelti pavasariui.
Norintiems kurti ar papildyti sodą, tinkamas metas sodinti medelius, bet geriausia sėklavaisius – obelis, kriaušes, kaulavaisių sodinimui tinkamesnis pavasaris.
Galiausiai, reikėtų pasirūpinti medžių apsauga nuo žvėrių. Pašnekovas sako, kad jei tik leidžia galimybės, geriausia apsauga – mažiausiai 1,5 metrų aukščio tvora, juosianti visą sodą.
„Jaunų medelių žievę mėgsta pagraužti zuikiai, šakeles – stirnos, o stirninai gali ir ragus pasikasyti. Jeigu tvoros nėra kaip aptverti, tada reikia aprišti kiekvieną medelį, bent jo apačią arba visą kamieną. Galima, tarkim, įkalti tris kuoliukus ir kiekvieną medelį apjuosti tinklu, tvora“, – patarė sodininkas.