Jos tik saulėtą penktadienio rytą jau buvo susiruošusios ir netrukus išvyko į oro uostą, iš kur laukia ilga kelionė į Tokiją.
Prieš tai dviratininkės apie artėjančias kovas žaidynėse mintimis pasidalijo su susirinkusiais žurnalistais.
Įvykusiose palydėtuvėse sudalyvavo ir 1988 m. olimpinis dviračių treko čempionas Gintautas Umaras, kuris sportininkėms linkėjo pasitikėjimo ir lengvo starto.
„Nereikia jaudinis, dvejoti. Abi dirbate gerai, yra visa komanda. Pagrindas yra darbas, kurį jau esi padaręs. Nėra ko blaškytis ir tikėtis, kad važiuojant į mūšį reikia dėl kažko dvejoti, ko galbūt anksčiau nepadarei. Tik sėkmės galima palinkėti, kad deguonies galvoje ir plaučiuse nepritrūktų.
Spaudimas sportininkus lydėjo ir anksčiau, ir dabar, tačiau Simonos patirtis – įspūdinga, aš palyginus su ja esu tarsi piemuo. Skaidrių minčių ir to poleikio, kurio sporte reikia. Ką reiškia tarsi skristi varžybų metu. To ir palinkėsiu“, – teigė olimpinis čempionas.
Abi sportininkės olimpiadoje dalyvaus komandinio sprinto rungtyje bei individualiose sprinto ir keirino varžybose. S. Krupeckaitei apskritai tai bus jau net penktoji olimpiada.
Pagal šį skaičių ji susilygins su legendiniu disko metiku Virgilijumi Alekna ir šaule Daina Gudzinevičiūte.
Na, o M. Marozaitei tai bus pirmosios olimpinės žaidynės jos, kai sportininkės, karjeroje.
„Nori, nenori šiurpuliukai pereina per kūną. Yra ir jauduliukas, nes tenka stebėti kitų startus, aišku, daugiausia lietuvių. Tačiau tą jaudulį bandysime numalšinti, susidraugauti ir pasiekti gerą rezultatą“, – sakė 38 metų S. Krupeckaitė.
„Nieko nesitikiu, nieko neprognozuoju, nes tai nedėkingas dalykas. Nes užprogramuoji tada save ir dėl to sunkiau. Palinkėčiau sau ramybės, pasitikėjimo, kad iš olimpiados grįžčiau turėdama kuo didžiuotis, o ne nusivildama“, – apie sau keliamus tikslus tikino dviratininkė.
Jai kol kas geriausiai sekėsi RIO ir Londone žaidynėse, kur ji užėmė septintąsias vietas.
Nors S. Krupeckaitė visada buvo įvardijama viena tų lietuvių olimpiečių, kurie turi realų šansą laimėti medalį, tačiau ligi šiol jos didelėje kolekcijoje bet kokios spalvos medalio iš žaidynių dar nėra.
„Nežinau, kodėl taip yra. Juokaudavau, kad prakeiktos man tos varžybos. Nuo Atėnų jaučiau nepasisekimą, buvo ir intrigų, pykčių, pergyvenimų, griuvimų. Gal koją kiša atsakomybė, kurią aš pati susikuriu. Tikrai ne aplinka. Tad tarsi tempiu nematomą pilną lūkesčių kuprinę, kuri mane stabdo.
Gal tai mano charakterio bruožas. Bandysiu save šįkart kažkaip apgauti“, – šypsodamasi atsakė dviratininkė.
Tokijo žaidynes nukėlus metams sportininkams teko keisti ir pasiruošimo planus. Tarp tokių atletų, žinoma, buvo ir treko atstovės.
„Keistas buvo pasiruošimas. Daug pastangų įdėta atrankoje praėjusiais metais Vokietijoje, nes iki paskutinio starto su Migle nežinojome, ar iškovosime bilietą į žaidynes. Labai daug dirbta, padaryta, kibome nagais ir dantimis į bilietą. Paskui tikrai nebuvo lengva tas pandeminis laikotarpis.
Daug ir fizinių,ir psichologinių iššūkių. Ruoštis be varžybų irgi buvo sunku, kai neturi konkretaus smulkaus plano. Nebuvo lengva. Gerai, kad visi metai buvo, tai dar kažką galima buvo padaryti. Patirties įgijau, greičio“, – teigė S. Krupeckaitė.
Debiutantė pasiruošusi startui
Jei S. Krupeckaitę galima vadinti olimpiados ase, tai M. Marozaitė dar tik ruošiasi didžiausiam savo gyvenimo startui. 25 metų panevėžietė praėjusiais metais Europos čempionate sprinto rungtyje užėmė ketvirtąją vietą.
„Jaučiuosi gerai, pasirengusi. Gal tik širdis dažniau plaka pastarąsias dienas, bet viskas gerai. Tikiuosi kuo geriau pasirodyti, pagerinti asmeninius rezultatus“, – sakė ji.
„Simona penkis metus jau dalina patirtis. Išmokau daug iš jos, labai džiaugiuosi, kad kartu vykstame į žaidynes“, – trumpai atsakė sportininkė.
Spaudimo nejaučiu. Tiesiog pati iš savęs reikalauju daug, gal tik tiek. Bet iš aplinkos nėra, mano misija nuvykti ten ir pademonstruoti savo sugebėjimus. Didžiausi mano lūkesčiai susieti su komandine sprinto rungtimi, jai labiausiai ir ruošiausi“, – tikino M. Marozaitė.
S. Krupeckaitei tai bus irgi savotiškas pirmasis kartas, nes į olimpiadą ji pagaliau vyksta ne kaip vienintelė Lietuvos atstovė treke.
„Įdomus jausmas. Stresu su Migle gal ir nereikia dalintis, bet man reikės išmokti kaip ją palaikyti ar nuraminti. Pirmosios žaidynės tikrai didelis reikalas. Nors gal man jos kaip tik buvo lengviausios, paskui tik sunkiau, nes spaudimas, tikslai didėja. Viską sudedi tarsi į kuprinę, kuri paskui stabdo tave. Tikiuosi, Miglės kuprinės dar tuščia, o jei ne, tada padėsime ją ištuštinti (šypsosi, – aut. past.)
O šiaip smagu, esame dviese, tai jau rinktinė. Būtų dar smagiau, jei komanda ir didesnė būtų, prisidėtų gal net vyrai dviratininkai“, – pasakojo S. Krupeckaitė.
Pati ji tikino stebinti kitų mūsų olimpiečių šansus. Kol kas Lietuvai nepavyko iškovoti medalių. Bet, anot patyrusios dviratininkės, jie nusipelno didelio palaikymo.
„Tikrai visi kovoja, daro, ką gali. Ir merginos irkluotojos, ir plaukikai, ir kiti. Didžiuojuos jais. Sudėtingos sąlygos, kovoti sunki, daug gerų varžovų. Ne medaliuose viskas įrašyta, o istorijose. Linkėčiau dažniau žiūrėti į sportininkus, trenerius ir įsiklausyti į juos, palaikyti“, – mintimis dalijosi S. Krupeckaitė.
Kaip minėta, S. Krupeckaitė pagal dalyvavimą žaidynėse susilygino su V. Alekna ir D. Gudzinevičiūte, kurie irgi atstovavę Lietuvai net penkeriose olimpiadose.
„Tai buvo siekiamybė. Neskaičiavau nuo pradžių, neužfiksavau, bet, kai pradėjau, pagalvojau, o, tikrai, tai jau penktosios žaidynės. Tuo labiau, kad ir be sporto turi gyvenimą, šeimą, tai tiek laiko atiduoti, bemaž 20 metų. Pradedi tik dabar suprasti, ką pasiekei. O net ir dabar pilnas supratimas dar neatėjo“, – apie savo rekordą pasakojo S. Krupeckaitė.
Treko atrankos varžybos Tokijuje startuos rugpjūčio 2-ąją.
Visus lietuvių olimpiečių startus stebėkite per TV3, TV6 ir naujienų portale tv3.lt, o karščiausios naujienos, rezultatai ir transliacijos – specialiame tv3.lt polapyje – https://www.tv3.lt/tokyo2020 .
