Seimo nariai netikėtai ėmėsi aiškintis LRT programų tinklelio turinio kokybę. Štai Seimo švietimo komiteto vadovas LRT programose pasigedo laidų apie Seimą ir teigė, kad nacionalinis transliuotojas bulvarėja. Akivaizdu, kad ginčuose dėl skonio pasireiškia ne besiginčijančių kompetencija, o norai ir tikslai.
Politikų pagrindiniu tikslu artimiausiu laiku bus rinkimai, o televizija, rinkiminių kampanijų metu vaidinanti bene didžiausią vaidmenį, taps pakankamai įtakingu rinkiminių aistrų objektu. Rusų rašytojas Viktoras Pelevinas gana tiksliai apibrėžė šiuolaikinio politiko ir televizijos santykį, nurodydamas totalią žiniasklaidos reikšmę politikoje: "savo prigimtimi bet koks politikas - tai tiesiog televizijos laida".
Taigi mes galime pritarti šiai nuomonei ir teigti, kad žiniasklaida tampa pajėgi pateikti tokį politiko ar situacijos vaizdą, koks yra pageidautinas ar kokį nori pateikti suinteresuoti ir žiniasklaidai įtaką darantys asmenys. Kai kurie šiandienos politikos herojai tiesiogine šio žodžio prasme buvo sukurti žiniasklaidos - ne tiek juos aktyviai reklamuojant, kiek nutylint visiškai akivaizdžius ir plika akimi matomus trūkumus. Mūsų nuomonė apie politikus tampa stipriai priklausoma nuo tos informacijos ar nuomonės, kurią transliuoja televizija. O nuomonę, jei ji yra susiformavusi, pakeisti yra sunku, kaip ir sunku ją suformuoti. Todėl politikų siekis dominuoti žiniasklaidoje yra suprantamas ir technologiškai pateisinamas.
Nevertėtų absoliutinti žiniasklaidos galimybių, formuojant nuomones, tačiau žiniasklaida būna įtakingesnė sakant, apie ką, o ne kokią reikia turėti nuomonę. Šiandien žiniasklaida daugeliui tampa paskutinės tiesos instancija. Iš sociologinių tyrimų paaiškėjo, kad rinkėjai problemas skirsto ne pagal savo kandidato programinius pasisakymus, kalbas, bet pagal tai, ką pateikia žiniasklaida, t.y. kokias problemas žiniasklaida laiko svarbiomis, o kokias ne. Taip pat buvo nustatyta, kad ir neapsisprendę rinkėjai struktūruoja problemas pagal pavyzdį, kurį jiems pateikia žiniasklaida.
Žiniasklaidos pajungimas rinkiminės kampanijos procesams, politikų interesams tampa aktualiausiu uždaviniu. Daugelis jų žiniasklaidoje mato vienintelę rinkimų sėkmės galimybę.
Būtų klaidinga manyti, kad žiniasklaida yra savarankiškai funkcionuojantis darinys, nepaklūstantis įtakai iš šalies. Žiniasklaidos aktyvumas politikoje, ypač per rinkimus, sąlygotas to, kad ji tampa politinių jėgų agentu. Kartais atviru ir komerciškai ar politiškai pažymėtu, bet dažniau užslėptu ir ne visada suvokiamu pačiai sau. Nors, kai žiniasklaidos priemonė tampa politinės partijos, interesų grupės ar atskiro politiko agentu, ji įgyja tendencingą veiklos kryptį ir poziciškumą, praranda komercinę naudą, o kartais net reputaciją. Taip per kelias rinkimines kampanijas kryptingai veikdamas konservatorių naudai "Lietuvos aidas" įgijo šališko laikraščio reputaciją, kuri susiaurino jo skaitytojų ratą iki minimumo.
Per žiniasklaidą užkariaujama arba sukuriama politikui palanki komunikacinė erdvė - visa komunikacinių kanalų sistema, aktyviai ir nuolat veikianti žmogų. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad žiniasklaida yra reikalinga tam, kad darytų įtaką rinkėjui. Tam pakanka užpirkti spaudos puslapius, laiką laidose ir paskelbti reklamą apie save. Žiniasklaida nėra pagalbinis instrumentas rinkimuose, o informacinė terpė, virtualus žinių laukas, kur vyksta politinis gyvenimas, turintis visus realaus gyvenimo atributus. Taigi įvykiai, aprašyti ir parodyti žiniasklaidoje, įgyja savarankiškumą ir daro daugiaplanį poveikį eiliniam piliečiui, kartais gyvenančiam realų gyvenimą, kartais virtualų. Viskas susipina ir tampa piliečio pergyventa ir įsisąmoninta patirties nuosavybe, pavirtusia į vertinimą, nuostatą, stereotipą ar tiesiog emocinį ar estetinį išgyvenimą.
Kita vertus, televizoriuje politikai ir politiniai įvykiai suvokiami kaip kinas. Tai žiūrovą-rinkėją atitraukia nuo rimtų problemų ir fokusuoja jo dėmesį į asmenines politiko savybes, kalbėjimo manierą, sugebėjimą save pateikti. Televizijoje politiko asmenybė ir charakteris tampa daug įdomesni už politines problemas. Politinio lyderio funkcionavimas šiuolaikinėje valstybėje iš esmės yra nesibaigiantis serialas. Visa tai politikui suteikia galimybę kontroliuoti ir koreguoti atskirus žiniasklaidos informacijos sektorius, valdyti vertinimų bei aiškinimų srautus, koreguoti informacijos dienotvarkę. Toks jo buvimas reikšmingame informacijos lauke tampa savaime reikšmingas.
Politikai, artėjant rinkimų dienai, dar ne kartą bandys paveikti LRT ar perimti kontrolę į savo rankas, taip pat paveikti kitus televizijos kanalus, kad mes matytume tik tą rinkimų spektaklį, kuris sukeltų žiūrovų simpatijas reikiamiems kandidatams.
