Pastarosiomis savaitėmis prezidentė Dalia Grybauskaitė stebina visuomenę naujais pasisakymais, gerokai papildžiusiais jos keistų pareiškimų arsenalą.
Viešai kalbėjo netiesą
Šalies vadovės nusišnekėjimai jau daro įtaką jos populiarumui. Jis tirpsta lyg pavasarinis sniegas.
Pastaruoju metu D. Grybauskaitė tiek daug kartų nenuvaldė liežuvio, kad jos populiarumas neišvengiamai kris ir toliau. Pavyzdžiui, komentuodama rugsėjo 12 dienos Vilniaus tarybos rezoliuciją „Dėl šilumos kainų mažinimo ir kogeneracijos skatinimo“ ji sukritikavo tris rezoliuciją parėmusias partijas (Darbo partiją, Lietuvos socialdemokratų partiją ir sąjungą TAIP) ir sąmoningai nuslėpė tiesą apie dar dviejų frakcijų paramą rezoliucijai (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“).
„Rezoliuciją vertinu labai kritiškai. Ir primenu, kad už tai balsavo Zuoko TAIP, socialdemokratai ir Darbo partija. Noriu atkreipti visų mūsų žmonių dėmesį – labai įdėmiai eikite ir balsuokite už tuos, kurie jums žada, bet daro viską priešingai, negu jūsų interesai“, – agitacinę kalbą prieš televizijos kameras tėškė D. Grybauskaitė.
Paskutinis prezidentės sakinys priskirtinas „bušizmams“, nes apskritai prasilenkė su logika (mat ji, atvirkščiai, ragina balsuoti už pažadukus).
Galiausiai D. Grybauskaitės pažerti priekaištai nacionalinio lygmens partijoms prieš Seimo rinkimus buvo nepamatuoti, nes skirtingose savivaldybėse sudaromos skirtingos koalicijos, neturinčios nieko bendra su Seimu. Savivaldybės priskiriamos vykdančiajai valdžiai, o Seimas – įstatymų leidžiamajai.
Be to, dokumentai byloja, kad kreipimąsi į prezidentę Vilniaus taryboje inicijavo konservatoriai (TS-LKD), tačiau D. Grybauskaitė apie tai nė neužsiminė.
Žiopla šalies vadovė
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis šalies vadovės kritiką trims, o ne penkioms partijoms pavadino žioplumu.
„Tie prezidentės žodžiai išsprūdo, jų nebesugrąžinsi. Tai banalus lygmuo, būdingas daugeliui politikų. Jis nesvetimas ir mūsų prezidentei“, – įsitikinęs L. Bielinis.
Dar griežčiau D. Grybauskaitės agitaciją prieš Seimo rinkimus įvertino Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius.
„Visi Lietuvos vadovai, pradedant Algirdu Brazausku ir baigiant Valdu Adamkumi, vykstančių rinkimų kampanijų metu stengdavosi viešai nekomentuoti politinės situacijos“, – aiškino A. Krupavičius.
Pašnekovo teigimu, D. Grybauskaitės pareiškimas prasilenkia su demokratinėmis tradicijomis, nes šalies vadovas rinkimų metu turi išlikti neutralus. Priekaištai jai būtų nepagrįsti tik tuo atveju, jei Lietuvoje vyktų prezidento rinkimai.
Profesorius svarstė, kad D. Grybauskaitė panašiais pareiškimais galbūt siekia išlaikyti smukusį autoritetą.
„Kritikuodama institucijas ir partijas ji veikiausiais siekia atkurti susvyravusį reitingą. Kad ir kip būtų, jos populiarumas šiuo metu yra mažiausias per visą kadenciją“, – sakė A. Krupavičius.
Įstatymus suvokia savaip
D. Grybauskaitės „bušizmų“ šiemet užderėjo kaip niekada daug teisėsaugos srityje. Sausį priėmusi teisėjų priesaikas prezidentė paragino juos vadovautis ne tik įstatymo raide, bet ir jo dvasia.
„Linkiu vadovautis ne tik įstatymo raide, bet ir jo dvasia“, – sakė šalies vadovė, tačiau taip ir nepaaiškino, kokią kitokią dvasią, išskyrus įstatymų, gali turėti įstatymai.
Tą patį mėnesį D. Grybauskaitė vėl „pasižymėjo“ teisėsaugos reikalų srityje.
„Neringa Venckienė vykdo teismo sprendimą“, – kuo rimčiausiai žurnalistams aiškino D. Grybauskaitė, nors dviejų žmonių nužudymu įtarto Drąsiaus Kedžio sesuo N. Venckienė teismo įpareigojimą grąžinti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei vilkino iki pat gegužės vidurio, kol įsikišo 250 policininkų.
Nepraėjo ir mėnuo, o D. Grybauskaitė vėl „sužibėjo“ – šįkart Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo istorijoje. Šalies vadovė gynė pareigūnus atleidusį tuometį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį – pareiškė, kad pareigūnų nušalinimo istorijoje ministras yra „ne prie ko“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas neseniaiį įrodė, kad R. Palaitis vis dėlto buvo „prie ko“. Teismas paskelbė, kad V. Giržadas privalo būti grąžintas į pareigas, be to, jam turi būti sumokėta 20 tūkst. litų kompensacija.
Aukština Baltarusijos diktatorių
D. Grybauskaitės nusišnekėjimai turėtų varyti į neviltį demokratijai, kaip santvarkai, pritariančius Lietuvos piliečius.
2010 metų lapkritį prieš prezidento rinkimus Baltarusijoje ji pareiškė, kad paskutiniu Europos diktatoriumi laikomo Aliaksandro Lukašenkos pergalė šalies kaimynės prezidento rinkimuose užtikrintų stabilumą.
„A. Lukašenka yra ekonominio ir politinio Baltarusijos stabilumo ir šalies nepriklausomybės garantas“, – agentūrai „Reuters“ tuomet kalbėjo D. Grybauskaitė.
Tais pačiais metais prezidentė atsisakė vardinio kvietimo susitikti su vienos galingiausių pasaulyje valstybių JAV prezidentu Baracku Obama. Į šį susitikimą ji delegavo premjerą Andrių Kubilių. Kai kurie politikos apžvalgininkai šį D. Grybauskaitės atsisakymą įvertino kaip politinę klaidą.
Paskutiniai D. Grybauskaitės pareiškimai apskritai privertė nusišypsoti nemažą visuomenės dalį. Liepą buvo publikuotas jos interviu, duotas Ispanijos spaudos giganto „El Mundo“ leidžiamam žurnalui „Yo Dona“.
„Niekada, niekada nemeluoju“, – per interviu tikino arogancijos užmigdyta D. Grybauskaitė. Ji nepasikuklino pareikšti, kad žmonės ją myli, o politiniam elitui esą nepatinka.
Retorika trykšta populizmu
Politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius D. Grybauskaitės „bušizmų“ į vieną eilę nerikiuoja, nes kiekvieną jų esą lemia konkrečios aplinkybės ir ne visus juos tokiais galima laikyti.
„Pavyzdžiui, R. Palaičio atveju grūmėsi dvi stovyklos. Viską suversti vienam R. Palaičiui būtų buvę neteisinga, – įsitikinęs V. Laučius. – Aišku, pati frazė „ne prie ko“ lietuviškai netaisyklinga.“
Tačiau D. Grybauskaitės pareiškimai Ispanijos žurnalui V. Laučių pribloškė. Jis neabejojo, kad prezidentas, kad ir koks jis būtų, pirmiausia priklauso politiniam elitui ir yra svarbiausias jo atstovas.
„Ne tik prezidentė, bet ir jos patarėjai nei jos skirti pareigūnai priklauso politiniam elitui, – sakė V. Laučius. – Todėl D. Grybauskaitės mėginimas priešpastatyti save politiniam elitui yra noras dar labiau patikti liaudžiai. Lygiai taip pat elgėsi Rolandas Paksas, teigdamas, kad žmonės jį myli.“
Politikos apžvalgininkas pabrėžė ir nevykusią D. Grybauskaitės retoriką, ypač kadencijos pradžioje.
„Kadencijos pradžioje ji nuolat kartojo, kad ne žodžiai, o darbai turi prasmę, bet kalbėjimas yra pirmas politiko darbas. Jeigu visi tik dirbs, kas tada kalbės?“ – retoriškai klausė V. Laučius.
Pasak jo, D. Grybauskaitė kalbėdavo taip, tarsi visi turėtume gyventi lyg sovietiniame kolūkyje, kur visi tik dirba.
Terminą sugalvojo žurnalistai
Lietuvių kalboje nėra žodžio „bušizmas“. Tai bendrinis terminas, sugalvotas žurnalistų JAV prezidento George'o Walkerio Busho pirmosios kadencijos metais (2000–2004).
JAV vadovas taip dažnai nusišnekėdavo, kad nelogiški ir juokingi jo pasisakymai buvo pavadinti bušizmais.
„Suprantama, tai biudžetas... ten daug skaičių“, – apie pagrindinį finansinį dokumentą kalbėjo G. W. Bushas.
Žurnalistai juokais leipo ir tuomet, kai G. W. Bushas nusistebėjo, kad Brazilija yra didelė, kai savo šalį žemėlapyje jam parodė Brazilijos prezidentas Lula da Silva. „Oho! Brazilija didelė!“ – nuoširdžiai stebėjosi G. W. Bushas.
Neretai jo pasisakymus būdavo sunku suprasti: „Aš žinau, kuo tikiu. Aš ir toliau aiškinsiu, kuo tikiu, o tikiu aš... tikiu, kad tai, kuo tikiu, yra teisinga.“ Arba: „Mitas manyti, kad nežinau, kas dedasi. Mitas manyti, kad nesuvokiu, jog yra kita nuomonė, kuri nesutampa su mano, nes aš visiškai tai suprantu.“
Terminas taip išplito, kad bušizmais imti vadinti keisti bet kurių šalių vadovų, įskaitant ir Lietuvos, pareiškimai.
TIK FAKTAI
2009 metų balandį Čekijoje su šios šalies verslininkais susitikęs tuometis prezidentas V. Adamkus čekams pasiūlė investuoti Lietuvoje, bet palaikė juos neišmanėliais, nieko nežinančiais apie mūsų šalį. „Jūsų akimis, mes turbūt esame terra incognita“, – sakė V. Adamkus.
2001 metais G. W. Bushas paklausė Brazilijos prezidento Fernando Cardoso: „Pas jus irgi yra juodaodžių?“
„Kai išgirstu kalbant apie politinius sprendimus, mane nupurto“, – yra sakęs prezidentas Algirdas Brazauskas, didžiąją gyvenimo dalį skyręs politikai ir politiniams sprendimams.
„Žinote, kai 2000-aisiais dalyvavau kampanijoje, sakiau, kad noriu būti karo prezidentas. Joks prezidentas nenori būti karo prezidentu, tiktai aš“, – 2006 metais sakė G. W. Bushas.
Prezidentė D. Grybauskaitė 2012 metų liepą duodama interviu Ispanijos žurnalui „Yo Dona“ pareiškė: „Niekada, niekada nemeluoju. Žmonės mane myli, politiniam elitui aš nepatinku.“
