Vakar G. Kirkilui pavyko išsaugoti premjero postą. Tačiau neaišku, ar jam reikėtų tuo džiaugtis – ekonominė situacija artimiausiu metu tikrai negerės, o artėjantys rinkimai aštrins partijų retoriką.
G. Kirkilui gali trukdyti ne tik opozicija, bet ir savi partiečiai – JAV netgi egzistuoja terminas „raišos žąsies sindromas“, nusakantis, kad artėjant vykdomosios valdžios, prezidento kadencijos pabaigai, ruošdamiesi rinkimams malti jį į miltus pradeda ir jo partiečiai.
Spaudžia ir savi
Socialdemokratų vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis, iki nepavykusios interpeliacijos premjerui Gediminui Kirkilui siūlęs į ją „nesivelti“, miglotomis frazėmis raginimo atsistatydinti jau nebedangsto.
„Jeigu mes nesikeisim, gyvenimas mus pakeis. Štai kodėl manau, kad G.Kirkilas turėtų svarstyti apie savo taktiką - ar jam mėnesio bėgyje nereikėtų galvoti pasilikti tik partijos pirmininku ir rinkimų štabo vadu, o premjero kėdę užleisti kam nors iš savo kolegų“, - penktadienį žurnalistams pareiškė V.Andriukaitis - G.Kirkilo pavaduotojas socialdemokratų hierarchijoje.
V.Andriukaitis išvardijo ir keletą, jo manymu, G.Kirkilą galinčių pakeisti premjero poste kandidatų - socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę, susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių bei krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką.
Jis nuogąstauja, kad G.Kirkilui ketvirtadienį atlaikius interpeliaciją Seime, „visuomenės interpeliacija“ prieš rudenį vyksiančius parlamento rinkimus nusmukdys visos partijos reitingus.
Anot V.Andriukaičio, G.Kirkilo „visuomenės pasitikėjimo kreditas“ likti premjero poste esąs per žemas.
Kiti partijos nariai portalui „Balsas.lt“ drausmingai tvirtino vyriausybę ir premjerą palaikantys. Socdemo Zigmanto Balčyčio teigimu, koalicinė vyriausybė dirbti gali, ką ir parodė vakarykštė interpeliacija. Paklaustas, ar, jo nuomone, Vyriausybė dirbo sėkmingai, parlamentaras teigė nenorintis komentuoti, tačiau, pasak jo, koalicinė Vyriausybė padarė daug, tačiau visko viena Vyriausybė padaryti negali.
Tuo tarpu jo bendrapartietis Bronius Bradauskas piktinosi opozicija. „Perspektyva yra tokia, kokia yra. Ne tik Vyriausybė, niekas negali valstybėje dirbti esant tokiai situacijai, kai yra tokios rietenos, kai žiūrima tik savo batalijų“, - socdemo teigimu, dešiniosios jėgos nori nustumti valstybę į krachą, kuriame Lietuva jau buvo jiems valdant.
Paklaustas apie Vyriausybės darbo kokybę B. Bradauskas neabejojo, kad padaryta viskas, kas įmanoma. Jo teigimu, nei vieno žmogaus nėra neklystančio, tačiau tai, kas buvo siūlyta, atskirties mažinimas ir kitką – stengtasi įvykdyti.
Kirkilo eksperimentas nepasisekė?
Tuo tarpu aktyviai opozicines partijas raginusios premjero nepalaikyti konservatorių partijos narys Audronis Ažubalis, teigė, jog aišku, kad juridiškai Vyriausybė dirbti gali. Tačiau, pasak parlamentaro, pagal padėtį valstybėje – ne.
Tačiau konservatorius negalėjo pasiūlyti kitos kandidatūros G. Kirkilui pakeisti. „Dauguma siūlo. Mes nesiūlom. Tik matom, kad šita vyriausybė, su šiuo lyderiu yra susikompromitavusi. G. Kirkilo eksperimentas nepasisekė“, - sakė A. Ažubalis.
Konservatoriaus teigimu, visai tikėtina, kad premjeras poste išsilaikys ir iki Seimo rinkimų. Tačiau jis neigiamai vertino vyriausybės veiklą – nesėkmingą ES projektų valdymą, augančią infliaciją, ir sąmoningą euro neįvedimą, bijant kylančių kainų.
A. Ažubalis pripažino, kad konservatoriai rėmė Vyriausybę, nes tikėjo, kad tai bus naujas, socialdemokratinis, o ne oligarchinis, nomenklatūrinis tipas. Tuo metu svarbiausia buvo išstumti „Kremliaus projektą „Viktoras“.
Paklaustas, ar tokiu atveju konservatoriai nejaučia atsakomybės už dabartinės Vyriausybės darbą, A. Ažubalis teigė, jog dar didesnė atsakomybė būtų buvusi, jei valdžioje būtų likęs V. Uspaskich.
Be to, pasak politiko, buvo tikimasi, jog į valdžią ateis socialdemokratinėmis, o ne oligarchinėmis vertybėmis besivadovaujantis politikas. Tuo tarpu iš tikrųjų ne Kirkilas, o „senų berniukų tinklas“. Konservatorius teigė nežinojęs apie susitarimus vykstančius su politologais ir darbiečiais. Pasak jo, dabar į valdžią atėjo „valstybinių“ klanas, kurių pirmasis projektas buvo A. Paulauskas, ir kas konkrečiai bus premjeru nesvarbu.
Tuo tarpu politologas A. Kulakauskas interpeliaciją vadino normaliu dalyku prieš rinkimus ir teigė, kad ji gali būti ne paskutinė. Politologo manymu, matyti, kad tiek Vyriausybė tiek partijos ruošiasi rinkimams – pajamų mokesčio įstatymas – vienas iš tokių žingsnių.
A. Kulakauskas sutiko, jog tokia interpeliacija naudingiausia konservatoriams. Tačiau, pasak jo, G. Kirkilas nebūtų išlošęs atsistatydindamas. „ Galbūt jam būtų buvę geriau, jei jis būtų atsistatydinęs anksčiau. Dabar tik būdamas valdžioje jis gali bandyti taisyti padėtį.“, - svarstė politologas.
*****************************************
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, vasarį dešimtoje vietoje buvęs socialdemokratų lyderis G.Kirkilas kovą atsidūrė už dešimtuko ribų - jo populiarumas nuo 3,2 proc. smuko iki 1,9 proc.
RAIT apklausos duomenimis, kovą socialdemokratų partija pagal ketinančiųjų už ją balsuoti per Seimo rinkimus procentą buvo trečia (7,3 proc.), atsilikdama nuo Darbo partijos (8,1 proc.) ir Tėvynės sąjungos (7,6 proc.).
Pažymėtina, jog šių trijų partijų populiarumas skiriasi vos nepilnu vienu procentiniu punktu, kai leidžiama rezultatų paklaida yra 3 proc.
