„Ekonomika.lt“ apklausoje, kurioje skaitytojai buvo prašomi įvertinti, kurie produktai, jų nuomone, nepagrįstai brangūs, atskleidė, kad daugiausia lietuvių (40 proc.) balsavo už tai, jog mėsos kainos labiausiai nepagrįstos.
24,6 proc. apklaustųjų nuomone, nepagrįstos ir pieno produktų kainos, o dar 21,6 proc. teigė, kad žuvies produktų kainos taip pat pernelyg aukštos. Tik vaisiai ir daržovės lietuviams nepasirodė itin brangūs.
Dažniau ruošia
„Man keisčiausios pieno produktų kainos, – tvirtino studentas Audrius. – Atrodo, visą laiką pirkai tą patį, o vieną dieną atėjai į parduotuvę ir radai produktus pabrangusius. Žuvies produktai, kruopos, duona – visų kainos gerokai šoktelėjo.“
Vaikino žodžiams pritarė ir bendrakursis Povilas. Jis pastebėjo, kad šoktelėjus maisto kainoms pabrango ir įvairūs pusgaminiai. „Prieš kelerius metus galėjau nuolat pirkti visokių koldūnų ir pan., o dabar dažniau ruošiu pats, nes pusė kilogramo geresnės kokybės koldūnų kainuoja 6–7 litus. Nemanau, kad tokia kaina normali“, – tvirtino vaikinas.
Renkasi pigiausius
Pensininkė Leokadija paprašyta įvardyti, jos nuomone, per brangius maisto produktus, ilgai nesvarstė. „Visi brangūs! Ir brangsta ne dienomis, o valandomis. Štai jau ir apie kiaušinius girdėjau, kad brangs iki 7 litų už dėžutę. Kur tai matyta?“ – gūžčiojo pečiais vilnietė. Ji atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius metus smarkiai šoktelėjo kavos, arbatos, aliejaus kainos.
„Pavyzdžiui, pirkdavau konservuotų žirnelių, – sakė moteris. – Dabar jie daug brangesni, o ir svoris mažesnis. Mėgau vieną šaltai rūkytą dešrą – kaina šoktelėjo visu litu ir dar, matyt, ne pabaiga. Apie pieno produktus jau net nekalbu: ir sūris, ir pienas, ir varškė – viskas gerokai pabrango.“ Toks maisto brangimas, anot jos, verčia rinktis pačius pigiausius ir prasčiausios kokybės produktus.
Grįžusius šokiruoja
Į Lietuvą gyventi iš Didžiosios Britanijos grįžę Monika ir Danielius lietuviškomis maisto kainomis taip pat nesižavėjo. „Sunkiausia suprasti, kuris produktas brangus, o kurio kaina – normali, nes per keletą metų kainos smarkiai išaugo. Brangūs pasirodė kiaušiniai, įvairūs saldėsiai. Pabrango ir sūris“, – pasakojo mergina.
O įvairūs pusgaminiai ir mėsos produktai Monikai pasirodė neadekvačiai pigūs. „Pavyzdžiui, koldūnai, – nurodė Monika. – Daržovės taip pat pigesnės, tačiau neatrodo, kad žmonės jas labai pirktų.“
Danielius teigė buvęs pamiršęs, kiek kainuoja maistas Lietuvoje: „Įspūdis buvo netikėtas. Labiausiai nustebino, kad daugumos produktų kainos nesiskiria nuo kitų šalių, kad ir Jungtinės Karalystės, kainų, o kartais net didesnės.“
Kainos tinkamos
Vilnietė Aistė, paklausta, kokių maisto produktų kainos, jos nuomone, neadekvačiai didelės, gūžtelėjo pečiais: „Visų produktų, kuriais maitinuosi, man atrodo tinkamos kainos.“ Mergina tvirtino, kad per vieną dieną maistui išleidžia ne itin daug net pridėjus pietus, valgomus darbe.
„Daržovių atsivežu iš kaimo, įvairių kruopų pakuotes perku didesnes, tad kaina išsidalija, – pasakojo Aistė. – Pieno produktų nemėgstu, saldumynų – taip pat. Jeigu perku kokį nors sūrelį, jogurto ar pasukų, pasižiūriu, kad kainos nebūtų itin didelės. Aš maistui neišranki.“
Vilnietė tvirtino, kad iš maisto nieko sau neriboja. „Galbūt kam nors atrodys kitaip, tačiau aš valgau tai, ką mėgstu, ir dažniausiai neperku nei saldumynų, nei pieno produktų, nei mėsos. Tai ne dėl to, kad sau ribočiau, o dėl to, kad organizmas šių produktų nenori“, – aiškino Aistė.
Didžioji dalis maisto – brango
Apie maisto brangimą liudija ir Žemės ūkio ministerijos atliekamas maisto produktų rinkos stebėjimas. Daugelis būtiniausių maisto produktų per metus itin brango. Pavyzdžiui, jūrų lydeka, palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu, per metus pabrango beveik 15 proc., sūdyta silkė – net 25 proc., 23 proc. pabrango silkės filė.
O štai daugelis daržovių Lietuvoje per metus gerokai atpigo. Nefasuotos lietuviškos bulvės, palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu, atpigo beveik 62 proc., kopūstai – 77 proc., lietuviški svogūnai – 62 proc. Labiausiai brango importuoti ilgavaisiai agurkai – 40 proc.
Visi pieno produktai per metus nežymiai, tačiau brango. Atpigo tik grietinė, 2,5 proc. riebumo pienas maišeliuose ir liesas varškės sūris. Beveik 13 proc. pabrango „Gouda“ tipo fermentiniai sūriai, 8 proc. – liesa varškė, 8,5 proc. „Tilsit“ tipo fermentiniai sūriai, 3,5 proc. riebumo pienas pakeliuose – 3 proc., o 2,5 proc. pienas tokioje pat pakuotėje – beveik 6 proc. Vos daugiau nei 6 proc. per metus pabrango ir kefyras, sviesto kaina pakilo 3 proc.
Didelė dalis grūdinių produktų per metus taip pat atpigo. Maždaug 4 proc. pabrango tik balta duona, 6,6 proc. brango ir manų kruopos. Ryškiausiai atpigo grikiai – beveik ketvirtadaliu. Tačiau apie mėsos ir paukštienos produktus to paties pasakyti negalima: 3 proc. brango atšaldyti vištienos ketvirčiai, 15 proc. – kalakutienos krūtinėlė, 4 proc. – šaldyti broileriai, 11 proc. – kiaulienos sprandinė, 12 proc. – nugarinė, 7 proc. – malta kiauliena, 21 proc. – jautienos kumpis be kaulo, 10 proc. – malta jautiena. Nežymiai atpigo tik šalto ir karšto rūkymo dešros, jautienos nugarinė. 10–11 proc. brango ir vištų kiaušiniai.
Kur pigiausia?
„Ekonomika.lt“ antrus metus iš eilės įvertino maisto kainas didžiuosiuose šalies prekybos centruose. Sudarant mažmeninės prekybos centrų reitingą ir siekiant objektyvesnio vertinimo, į sudaromus maisto krepšelius buvo neįtraukti prekybos centrų kaip privatūs pažymėti produktai, taip pat neskaičiuotos per akcijas pakeistos kainos.
Pateiktoje lentelėje dalies maisto produktų nebuvo rasta. Atsižvelgiant į produkto kainą ir tai, ar jis apskritai buvo rastas prekybos centre, prekybos centrui buvo duoti taškai: 5 taškai už pigiausią produktą, 0 taškų – kai produkto neradome, 1 taškas už didžiausią produkto kainą.
Daugiausia taškų (tai reiškia, kad buvo daugiausia pigiausių produktų) surinko prekybos tinklas „Maxima“, didžiausios kainos buvo prekybos centre „Iki“.
Specialistų nuomonės
Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė: „Vienintelė daržovių rūšis, kuri artimiausiu metu gali pabrangti dėl objektyvių priežasčių, yra plautos morkos. Ir Lietuvoje, ir užsienyje yra labai ribota pasiūla plauti tinkamų morkų, o kai pasiūla mažėja, kaina didėja.“
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas: „Mūsų produkcijos kainą diktuoja rinka. Ūkininkai neturi jokios galimybės daryti įtaką galutinei produkto, gulančio į prekybos centrų lentynas, kainai.“
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: „Kai kurių maisto produktų kainos mažoje rinkoje gali būti aukštesnės nei didelėje, nes pastarojoje dėl didelių gamybos mastų galima sumažinti vienam gaminiui tenkančias produkcijos sąnaudas.“
